ducklings2.jpg

Naujienos

Ūkininkams informacija

LR Žemės ūkio rūmams

                                                 2015-01-12


Nr. 2015-01/12

DĖL LR ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO

Lietuvos grūdų augintojų asociacija (toliau – Asociacija), atsižvelgdama į narių pareikštas pastabas dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Žemės įsigijimo įstatymas) taikymo problematikos ir įvertinusi, kad subalansuotas ir tinkamas teisinis reguliavimas yra viena iš būtinų sąlygų žemės ūkio politikos tikslų įgyvendinimui, teikia savo motyvuotus pasiūlymus dėl Žemės įsigijimo įstatymo keitimo. Asociacijos vertinimu, neatsižvelgus į toliau nurodomus pasiūlymus, netinkama Žemės įsigijimo įstatymo taikymo praktika sukels kliūtis nuosekliai ir tolygiai žemės ūkio plėtrai Lietuvoje.

1. Nepagrįsti apribojimai santuoką sudariusiems asmenims.

Asociacijos nuomone, viena pagrindinių problemų yra įstatyme numatytų apribojimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę taikymas tais atvejais, kai ūkininkas ketina įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, tačiau šio ūkininko sutuoktinis neužsiima jokia ūkine veikla (pavyzdžiui yra mokytojas ar gydytojas).

Žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. numato, kad teisę įsigyti ž. ū. paskirties žemę turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu asmeniu laikomas ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką) ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą.

Prieš sudarant žemės įsigijimo sandorį, atitiktį aukščiau nurodytiems reikalavimams patvirtina atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos padalinys, išduodantis leidimą sudaryti sandorį. Reikalavimai nėra taikomi ir leidimas nėra reikalingas tais atvejais, kai sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme.

Iš esmės reguliavimas atitinka Žemės įsigijimo įstatymo ir bendruosius žemės ūkio politikos tikslus. Tačiau praktinis šios nuostatos taikymas yra sudėtingas ir sukelia kliūčių įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ūkininkams, kurie yra sudarę santuoką su asmeniu:

  1. kuris nevykdo žemės ūkio veiklos, nedeklaruoja pasėlių ir kitaip neatitinka Žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimų;
  2. kuriam priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje yra 10 ha, ar sudarius sandorį viršytų 10 ha;
  3. prieš sandorio sudarymą ūkininkui ir jo sutuoktiniui sudarant vedybų sutartį, kurioje būtų nurodyta, kad turtas įgytas gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
  4. prieš sandorio sudarymą ūkininkui ir sutuoktiniui išsituokus (nutraukus santuoką).
  5. 3.Dėl žemės dovanojimo artimiems giminaičiams.
  6. 4.Nevienodos konkurencinės sąlygos skirtingų žemės ūkio šakų ūkiams.
  7. 5.Dėl leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išdavimo tvarkos.

Atkreipiame dėmesį, kad jei ūkininkas yra susituokęs, tokiu atveju jo įgyjamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo atžvilgiu yra taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) nuostatos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą. LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Tai reiškia, kad notaras, nustatęs, kad ūkininkas ketina įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ir toks ūkininkas yra sudaręs santuoką, visais atvejais (jei nėra sudaryta vedybų sutartis tarp sutuoktinių), sutartyje privalo nurodyti, kad toks turtas yra įsigijimas bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise.

Tačiau pagal įstatymą ūkininko sutuoktinis kaip ir neturi teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (žr. įstatymo 2 str. 1 d.) (jei žemės ūkio paskirties žemės plotas sudarius sandorį viršytų 10 ha). Taigi formaliai notaras turi teisę netvirtinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio, nes žemės sklypą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytų ir sutuoktinis, t.y. asmuo, kuris pagal Žemės įsigijimo įstatymą neturi teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Asociacijos vertinimu, tokių situacijų gali būti išvengiama tik dviem sprendimais:

Asociacijos vertinimu, minėtas teisinis reguliavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 2 d. įtvirtintą nediskriminavimo principą, nes aukščiau paminėti ūkininkai yra diskriminuojami dėl jų socialinės padėties (t.y., santuokos).

Atsižvelgiant į tai, Žemės įsigijimo įstatyme turi būti nurodyta, kad teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turi ir asmens, kuris atitinka Žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. nurodytus reikalavimus, sutuoktinis.

Žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. 3 p., turėtų būti papildytas taip, kaip nurodoma lyginamojoje lentelėje žemiau:

Galiojanti Žemės įsigijimo įstatymo redakcija

Siūloma Žemės įsigijimo įstatymo redakcija

2 straipsnis. Teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turintys asmenys

1. Teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi:

1) fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu asmeniu laikomasne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metųiki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką)ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęsfizinis asmuo,kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Šio punkto nuostatos netaikomos jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, gavusiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę;

2) juridinis asmuo ar kita organizacija (toliau – juridinis asmuo), ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metųiki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs, jeigu jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir jeigu jo ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės ūkio ministerija) nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas.

2. Asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka įsigiję žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis, privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo (išskyrus atvejus, kai minėtam terminui nesuėjus žemės sklypas perleidžiamas tretiesiems asmenims) užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Žemės ūkio ministerija. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu per kiekvienus metus įvykdytos veiklos apimtys yra ne mažesnės už Žemės ūkio ministerijos patvirtintas minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės, padaugintas iš įsigyjamo žemės ploto hektarais.

3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą leidimą. Leidimas išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo jį išduoti gavimo Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje pagal žemės buvimo vietą.

4.Leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas, jeigu asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimusir įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

5. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) nustatyta tvarka, arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemę numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį. Perduotą kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo.

2 straipsnis. Teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turintys asmenys

1. Teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi:

1) fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu asmeniu laikomasne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metųiki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką)ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęsfizinis asmuo,kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Šio punkto nuostatos netaikomos jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, gavusiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę;

2) juridinis asmuo ar kita organizacija (toliau – juridinis asmuo), ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metųiki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs, jeigu jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir jeigu jo ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės ūkio ministerija) nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas.

3) šio įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. nurodyto fizinio asmens sutuoktinis, įgyjantis žemės ūkio paskirties žemę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su fiziniu asmeniu.

2. Asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka įsigiję žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis, privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo (išskyrus atvejus, kai minėtam terminui nesuėjus žemės sklypas perleidžiamas tretiesiems asmenims) užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Žemės ūkio ministerija. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu per kiekvienus metus įvykdytos veiklos apimtys yra ne mažesnės už Žemės ūkio ministerijos patvirtintas minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės, padaugintas iš įsigyjamo žemės ploto hektarais.

3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą leidimą. Leidimas išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo jį išduoti gavimo Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje pagal žemės buvimo vietą.

4.Leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas, jeigu asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimusir įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

5. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) nustatyta tvarka, arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemę numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį. Perduotą kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo.

2. Nepagrįsti apribojimai kredito įstaigoms, apsunkinantys žemės ūkio veiklos finansavimo sąlygas.

Asociacija nori atkreipti dėmesį, kad Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 2 d. nustatytas maksimalus įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas, kurį turi teisę nuosavybės teise įsigyti asmuo ar susiję asmenys yra be kita ko taikomas ir kredito įstaigoms. Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 2 d. kredito įstaigoms sukelia sunkumų ūkininkams, siekiantiems gauti finansavimą ūkinei veiklai.

Asociacija pabrėžia, kad kredito įtaigoms taikomas apribojimas itin apsunkina ūkininkų galimybes gauti paskolas, kurioms užtikrinti yra įkeičiamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Dėl riboto galimo įsigyti maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto kredito įstaigoms išauga su išduodama paskola susijusi rizika, todėl kreditas gali būti išduodamas suteikiamas griežtesnėmis sąlygomis. Taigi Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas trukdo ūkininkams palankiomis sąlygomis gauti finansavimą, reikalingą investicijoms atlikti, naujiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams įsigyti, papildyti trūkstamas apyvartines lėšas ir pan.

Pažymėtina, kad galimybė įkeisti žemės ūkio paskirties žemę yra itin svarbi ūkininkams, nes žemės sklypai yra pagrindinis, o kartais ir vienintelis turtas, kurį įkeisdami ūkininkai gali gauti finansavimą, reikalingą ūkinės veiklos vykdymui.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, asociacija siūlo netaikyti didžiausio įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto apribojimų kredito įstaigoms, kurios finansuoja žemės ūkio veiklą.

Asociacija siūlo papildyti Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. nauja 8 dalimi, kaip nurodoma lyginamojoje lentelėje žemiau:

Galiojanti Žemės įsigijimo įstatymo redakcija

Siūloma Žemės įsigijimo įstatymo redakcija

3 straipsnis. Didžiausias įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotas

1. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.

2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus (1 sąlyginis gyvulys / 1ha).Jeigu asmens sąlyginių gyvulių skaičius sumažėja per paskutiniuosius 3 metus (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė įgyja teisę išpirkti viršijant 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius.

3. Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai)ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai).

4. Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.

5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

6. Nustatant, ar šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmenų bendras įsigytas (priklausantis) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šiame straipsnyje nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių, bendru įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotu laikoma juridinio asmens nuosavybės teise valdomo žemės ploto dalis, proporcinga susijusio asmens (asmens (asmenų), įsteigusio (įsteigusių) kelis juridinius asmenis) šiame juridiniame asmenyje tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų akcijų (teisių, pajų) daliai.

7. Asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, iki žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys didžiausio žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Jeigu sudaromas žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 17 straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos formą, pildymo ir pateikimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija. Asmuo, įsigyjantis žemės ūkio paskirties žemę, atsako už žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį teismo sprendimu iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto žemės ūkio paskirties žemės ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.

3 straipsnis. Didžiausias įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotas

1. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.

2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus (1 sąlyginis gyvulys / 1ha). Jeigu asmens sąlyginių gyvulių skaičius sumažėja per paskutiniuosius 3 metus (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė įgyja teisę išpirkti viršijant 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius.

3. Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai)ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai).

4. Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.

5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

6. Nustatant, ar šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmenų bendras įsigytas (priklausantis) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šiame straipsnyje nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių, bendru įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotu laikoma juridinio asmens nuosavybės teise valdomo žemės ploto dalis, proporcinga susijusio asmens (asmens (asmenų), įsteigusio (įsteigusių) kelis juridinius asmenis) šiame juridiniame asmenyje tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų akcijų (teisių, pajų) daliai.

7. Asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, iki žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys didžiausio žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Jeigu sudaromas žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 17 straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos formą, pildymo ir pateikimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija. Asmuo, įsigyjantis žemės ūkio paskirties žemę, atsako už žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį teismo sprendimu iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto žemės ūkio paskirties žemės ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.

8. Šio straipsnio 1 – 7 dalys nėra taikomos kredito įstaigoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, ir kurios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka nuosavybės teise perima žemės ūkio paskirties žemės sklypus veikdamos kaip išieškotojai*.

*-Asociacijos narių nuomone, kredito įstaigoms, išieškojimo proceso metu perėmusioms žemės ūkio paskirties žemės sklypus, turėtų būti nustatytas protingas terminas, per kurį jos šiuos sklypus privalėtų parduoti ar kitaip perliesti asmenims, kurie pagal Žemės įsigijimo įstatymą gali įgyti žemės ūkio paskirties žemę.

Pritariame Žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies pakeitimui, kuris numatytų, kad šio įstatymo nustatyti reikalavimai netaikomi ir leidimas neprivalomas, kai žemės ūkio paskirties žemė dovanojama Civilinio Kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys) taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams.

Asociacija pažymi, kad Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 2 d. nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygybės principui.

Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 2 d. numatyta, kad maksimalios įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto reikalavimas (500 ha) nėra taikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus (1 sąlyginis gyvulys / 1ha).

Taigi Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 2 d. iš visų žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų, neaiškiais pagrindais išskiria gyvulininkyste užsiimančius asmenis jiems suteikiant išimtine teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės plotus viršijant maksimalų žemės ūkio paskirties žemės 500 ha plotą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 6 d. nutarime yra konstatavęs, kad „konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skirta teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas“.

Asociacijos nuomone, gyvulininkyste užsiimančių asmenų išskyrimas iš kitų žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų nėra objektyviai pateisinamas jokiais kriterijais, todėl toks reguliavimas galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui (Konstitucijos 29 str.).

Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo suformuotą lygiateisiškumo doktriną, Žemės įsigijimo įstatymo 3 str. 2 d. diskriminacinis reguliavimas turėtų būti tikslinamas nurodant, kad maksimalios įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto reikalavimas (500 ha) taikomas visiems žemės ūkiu užsiimantiems subjektams, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio.

Asociacija mano, kad dabartinė tvarka, kai leidimus išduoda Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra pakankamai gera ir šios tvarkos keisti nereikėtų. Viešoje erdvėje vis pasirodo pranešimų apie iniciatyvas pakeisti dabartinę tvarką ir leidimų išdavimo teisę perduoti savivaldybių administracijų sudarytoms komisijoms. Manome, kad toks pakeitimas žymiai padidintų biurokratinę naštą, pailgintų ir taip netrumpas procedūras ir labai abejojame tokių komisijų objektyvumu ir nešališkumu.

Pagarbiai,

Pirmininkas Aušrys Macijauskas

Joomla templates by a4joomla