Naujienos

Ūkininkams informacija

Published on Tuesday, 24 February 2015 04:45

Patręšus per dideliu azoto trąšų kiekiu pradinėje stadijoje, rapsai užmezga daugiau lapų negu ankštarų. Patręšus per mažai, rapsai užmezga mažiau ankštarų.

 

Taisyklingas rapsų tręšimas.

Net ir anksti pasėtus ir vešlius pasėlius būtina patręšti pirmuoju tręšimu azoto trąšomis. Kokie trąšų kiekiai rekomenduojami 1 ir 2 tręšimui ir kokiai atvejais jūs turėtumėte pasėlius patręšti vėlyvu tręšimu aiškina dr. Hangeorg Schoenberger, UN Agrar GmbH (UAB).

Šiais metais lapų masės rapsams tikrai netrūksta. Net ir apie rugsėjo 10d. pasėti rapsai iki metų pabaigos sugebėjo užmegzti mažiausiai 8 lapus.

Rugsėjo pradžioje arba dar anksčiau išdygę rapsai užmezgė nuo 2 iki 4 lapų daugiau. Kai kurių augalų senesni lapai yra neįprastai dideli su ilgai lapkočiais.

Anksti pasėti rapsai iki Kalėdų išaugino menkas šaknis, lyginant su lapų mase. Vėlesniuose pasėliuose priešingai, ūglių ir šaknų masė pasiskirstė tolygiai. Vėlyviems rapsų pasėliams švelnus ir daugiausiai sausas ruduo buvo palankus. Dauguma augalų išaugo stiprūs ir gana vešlūs.

Kiek azoto jau yra rapsų augaluose?

Siekiant nustatyti pirmojo tręšimo azoto trąšomis kiekį, būtina nustatyti, kiek azoto rapsams pavyko pasisavinti rudenį. Tai jūs galite nustatyti pagal iki žiemos užmegztų lapų skaičių ir pasėlių tankumą:

Alternatyvūs pasisavinto azoto kiekio nustatymo metodai

                 Kai kurie ūkininkai rapsų iki žiemos pasisavintą azoto kiekį apskaičiuoja pagal šaknies kaklelio skersmens ilgį. Pritaikius šį metodą, galime kalbėti apie tokius azoto kiekius:

Jeigu azoto kiekiui nustatyti Jūs naudojate rapsų svarstykles (prancūziškas metodas), jūs turėtumėte atsižvelgti į tai, kad kuo didesnė augalų masė ir kuo labiau jie išsivystę, tuo mažesnis azoto kiekis rapsuose. Kaip skiriasi pasisavinto azoto kiekiai priklausomai nuo pasėlių išsivystymo jūs galite pamatyti lentelėje Nr1.

Lentelė 1: pasisavinto azoto kiekis iki žiemos priklausomai nuo masės

ŽM

Kg/m2

SM

Kg/m2

SM

Cnt/ha

N (azoto) –kiekis %

N (azoto) pasisavinimas kg/ha

Rapsų išsivystymas

1.0

10

10

4,1 – 5,0

40 – 50

6 lapai

1,5

10

17

3,9 – 4,3

65 – 75

8 – 10 lapų

2,5

11

28

3,4 – 4,0

95 – 110

10 – 12 lapų

3,2

12

38

3,2 – 3,7

120 -140

12 – 14 lapų

4,0

13

52

2,7 – 3,4

140 – 180

Daugiau nei 14 lapų

                                                                                      ŽM – žalia masė (šviežia), SM – sausa masė %

Taikant šį metodą atkreipkite dėmesį, kad kuo didesnė augalo masė, tuo mažesnis azoto kiekis jame.

Jeigu matote, kad jūsų rapsams (net jeigu ir nevisame pasėlyje, o tik tam tikrose plotuose) trūksta azoto, jūs turėtumėte nuo jau apskaičiuoto pasisavinto azoto kiekio atimti apie 20 %. Ir atvirkščiai, jeigu rapsai gavo pernelyg daug azoto ir yra jau tikrai „mėlynos“ spalvos, skaičiuojame, kad rapsai jo pasisavino apie 25 % daugiau.

Pasisavinto azoto kiekio apskaičiavimas pagal lapų išsivystymą praktikoje pasiteisino. Jeigu pirmieji lapai jau apmirę, jūs galite skaičiuoti dar turimus lapus bei lapų užuomazgas ant ūglio. Kitus skaičiavimo būdus galite pamatyti lentelėje.

Ar sniegas ir speigas šiais metais sąlygos lapų praradimus, kalbėti dar anksti. Kuo vešlesni rapsai, tuo didesnė tikimybė, kas nušals daugiau lapų. Rapsams tai nepakenks tol, kol vegetatyvinis pumpuras liks nepažeistas. Mažesni lapų skaičius turi ir privalumų: kuo daugiau šviesos patenka, tuo geriau pumpurams lapų pažastyse.

Nušalusiuose rapsų lapuose esamas mineralinis ir amidinis azotas lapams pilnai nušalus, iškart tampa prieinamas augalui. Baltyminis azotas tuo tarpu atvirkščiai turi būti mineralizuotas ir tik po to taps prieinamas rapsams.

Pasisavinto azoto kiekis iki žiemos ir pasėlio išsivystymas iki stiebo augimo pradžios yra vienas svarbiausių veiksnių, nuo kurio priklauso rapsų derlius. Jeigu iki to laiko rapsai pasisavino per mažai azoto ir dėl to silpnai išsivystė, jie užmegs mažiau ankštarų. Kita vertus, rapsai kaip kopūstinis augalas (kryžmažiedžių šeimos augalas), užmezga daugiau lapų negu ankštarų tada, kai šoninių ūglių formavimosi tarpsniu pasisavinama per daug azoto. Dėl šios priežasties, jūs turėtumėte parinkti tokį kiekį azoto trąšų pirmam tręšimui, kuris atitinka jūsų pasėlio išsivystymo lygį.

Stiprius rapsus reikia tręšti mažiau: nepaisant didelės lapų masės, anksti pasėtiems rapsams šiais metais rekomenduojamas ankstyvas regeneracinis tręšimas. Ši priemonė skatina citokininio sintetinimą šaknų viršūnėse. Šis fitohormonas atsako už ankštarų užmezgimą ir įtakoja sėklų kiekį ankštarose.

Regeneracinio tręšimo kiekis priklauso nuo dirvožemio. Reikalingus trąšų kiekius pasėliams su 12 ir daugiau lapų jūs galite pamatyti lentelėje Nr. 2. Esant lengviems ir drėgniems dirvožemiams, atkreipkite dėmesį į tai, kad nederėtų per daug tręšti rapsų. Per didelis trąšų kiekis esant sunkiems dirvožemiams arba vyraujant sausiems orams nėra toks pavojingas.

Tuo atveju, jeigu regeneracinį tręšimą galite įmanoma atlikti tik prasidėjus vegetacijai arba, jeigu rapsai iššalo, rekomenduojamos nitratinės azoto trąšos apie 25 kg/ha. Šios trąšos aktyvuoja citokininą ir skatina augimą.

Jeigu šį tręšimą galite pritaikyti jau 4-6 savaitės iki rapsų stiebų augimo, regeneraciniam tręšimui labiausiai tinka karbamidas (Alzonas) arba azoto trąšos su amoniu, tokios kaip pavyzdžiui SSA (amonio sulfatas nitratas) arba Piamon S. Rapsų stiebų augimas prasideda vėliausiai pereinant prie ilgųjų dienų periodo (dienos trukmė 12 valandų, dažniausiai nuo kovo 20d.).

Lentelė 2: azoto kiekiai esant vešliems pasėliams1)

Dirvožemio tipas

S, IS

Sl, uL

L,ul

IT

Tręšimas azoto trąšomis iki vasario vidurio

Karbamidu, SSA (amonio sulfatu – nitratu arba Pimon S)

40

50

50

70

Tręšimas azoto trąšomis iki kovo pradžios

Karbamidu, Piamon S

60

70

70

90

KAS, ASS, AHL (mažiausiai 25% NO3-N)

40

50

50

70

  1. Azoto kiekiai kg/ha ankstyviems rapsams su 12 ir daugiau lapų ant kiekvieno augalo.

Labai išsivysčiusiems rapsams reikia azoto, kad jie galėtų užmegzti ankštaras.

Pirmas tręšimas azoto trąšomis esant normaliems pasėliams: rapsai, kurie iki žiemos nesugebėjo užmegzti 12 lapų, pavasarį pirmiausiai turi užmegzti naujus lapus iki prasidedant ilgųjų dienų periodui, kai prasidės stiebų augimas. Pirmo tręšimo azoto trąšomis kiekis priklauso nuo to, ar, prieš prasidedant ilgųjų dienų periodui, dar yra pakankamai laiko naujiems lapams užmegzti. Ten, kur vegetacija prasideda vėlai arba, pavasarį vyrauja sausi orai, pasėlius reikia patręšti didesniu trąšų kiekiu. Tai taip pat galioja priemolio ir molingiems dirvožemiams.

Siekiant nustatyti reikalingą azoto trąšų kiekį pirmajam pasėlių, užmezgusių 10 ar mažiau lapų tręšimui, atkreipti dėmesį:

Tręšimo tikslą apskaičiuojame taip: ten, kur vegetacija prasideda anksti, t.y. iki kovo pradžios ir drėgmės kiekis pavasarį pakankamas, iki stiebų augimo pradžios pakanka pasisavinti iki 120 kg/ha. Tose vietovėse, kuriose pavasarį vyrauja sausi orai, reikėtų pasisavinti 140 kg/ha.

Vietovėse, kuriose vegetacija prasideda vėlai (nuo kovo vidurio), ir drėgmės kiekis pavasarį pakankamas, pirmajam tręšimui jūs turėtumėte rinktis tokį kiekį azoto trąšų, kad iki prasidedant stiebo augimo stadijai, rapsai spėtų pasisavinti 140 kg/ha azoto. Jeigu pavasarį vyrauja sausi orai, pasėliai būtinai turėtų pasisavinti 180 kg/ha azoto.

Šiems kiekiams rekomenduojami papildomi arba avansu gauti kiekiai: priemolio dirvožemiuose 20 kg/ha azoto trąšų daugiau, o molinguose netgi 30 kg/ha azoto trąšų daugiau. Jeigu Nmin – reikšmės (minimalaus azoto kiekio) smėlio dirvožemyje daugiau nei 40 kg/ha azoto ir priemolio/molio daugiau nei 70 kg/ha, jūs turėtumėte iš to gaunamas reikšmes atimti iš numatomo pasisavinto azoto kiekio.

Iš bendro azoto trąšų kiekio jūs turėtumėte atimti azoto kiekį gaunamą iš lapų masės. Azoto kiekis iš nušalusių lapų, kuris vegetacijos pradžioje vėl bus prieinamas rapsams, sudaro maždaug 40% iki žiemos pasisavinto azoto kiekio. Pavyzdžiui: jeigu pasėlis su 8 lapais ant kiekvieno augalo, kai tankumas 40 augalų/m2,iki žiemos pasisavino 50 kg/ha azoto, pradiniam tręšimui reikėtų skirti apie 20 kg/ha (40% ) azoto trąšų kiekio.

Iš bendro azoto kiekio tręšimui ir azoto kiekio esančio lapų masėje, jūs galite apskaičiuoti azoto trąšų kiekį pirmajam tręšimui. Du skaičiavimo pavyzdžiai parodyti lentelėje Nr.3. Normaliai išsivysčiusiems rapsų pasėliams molinguose dirvožemiuose reikėtų dar beveik dvigubai daugiau azoto pirmajam tręšimui, palyginus su gerai išsivysčiusiais pasėliais smėlio dirvožemyje.

Lentelė 3: Taip galima nustatyti azoto trąšų kiekį pradiniam tręšimui (pavyzdžiai)

   

Vietovė

Smėlio dirvožemis su 30 BP (Miunsterlandas)1)

Molingas dirvožemis su 50 BP (Tiuringija)2)

Rapsai pasėti (rapsų sėklos)

Rugsėjo 2d., 40 augalų viename m2

Rugsėjo 8d., 40 augalų viename m2

Išsivystymo lygis iki žiemos

10 lapų ant kiekvieno augalo arba šaknies kaklelio skersmuo 10 mm

8 lapai ant kiekvieno augalo arba šaknies kaklelio skersmuo 6 mm

Pasisavintas azoto kiekis iki žiemos

80 kg/ha azoto, iš jų 30 kg/ha azoto (40%) paskaičiuojama pradiniam tręšimui, jeigu keturi apatiniai lapai nušals.

50 kg/ha azoto, iš jų 20 kg/ha azoto (40%) paskaičiuojama pradiniam tręšimui, jeigu keturi apatiniai lapai nušals

Apskaičiavimas

Bendras trąšų kiekis (120 +0 kg/ha azoto)                      120kg/ha

Apskaičiuojamas/numatomas azoto kiekis iš lapų masės                                – 30/ha azoto

Pradinis tręšimas                  90 kg/ha azoto

Bendras trąšų kiekis (180 +20 kg/ha azoto)                      200kg/ha

Apskaičiuojamas/numatomas azoto kiekis iš lapų masės                                – 20/ha azoto

Pradinis tręšimas             180 kg/ha azoto

  1. Vegetacijos pradžia nuo kovo 1d.; 2) Vegetacijos pradžia nuo kovo 15d.
  2. 1.Anksti pasėti rapsai (08.24) su dideliais, ilgais lapais ir silpnais šaknimis.
  3. 2.Kiek vėliau pasėti rapsai (09.02), kurių šaknys lyginant su lapų mase yra silpnos.
  4. Vėlai pasėti rapsai (09.09), kurių geri šaknys lyginant su lapų išsivystymu.

Pirmo tręšimo azoto trąšomis kiekis apskaičiuojamas iš bendro (tikslinio) kiekio atimant tikėtiną išlaisvinto azoto iš lapų kiekį. Jeigu lapai nenušalo, atimamas visas iki žiemos pasisavinto azoto kiekis.

Kiek azoto skirti antram tręšimui? Tarp stiebo augimo ir žydėjimo pradžios apsprendžiama, kiek vaisingų pumpurų gali užmegzti rapsai. Iš to apskaičiuojamas trąšų kiekis antrajam tręšimui, kuris padės pasiekti maksimalaus derliaus. Anksčiau šį tręšimą vadino derliaus tręšimu. Nuo pumpuro stadijos iki žydėjimo rapsai stiebe kaupia azoto atsargas, iš kurių po apvaisinimo paima dalį ankštaroms ir sėkloms reikalingo azoto.

Siekiant apskaičiuoti antrajam tręšimui reikalingus kiekius, reikia žinoti pilną rapsams reikalingo azoto kiekį ir azoto kiekį, pasiekiamą iš dirvos (Nmin ir Nmob).

Pilną reikalingo azoto kiekį, priklausomai nuo dirvožemio, užsibrėžto derliaus ir pasėlių tankumo jūs galite pamatyti lentelėje Nr. 4, puslapyje 56. Kiekiai apskaičiuojami:

Prie azoto iš dirvožemio priskaičiuojamos Nmin – atsargos šaknyse ir iš organinės substancijos dirvoje išlaisvinamas azotas (Nmob ), kaip pavyzdžiui, humusas, likučiai po derliaus nuėmimo po prieš tai augusių kultūrų ir organinės trąšos. Kokie azoto kiekiai pasiekiami šį pavasarį Jūs galite pamatyti lentelėje Nr.5.

Lentelė 4: visas rapsams reikalingo azoto kiekis (kg/ha azoto)

Dirvožemio tipas1)

Molio kiekis

S, IS

7 %

Sl, uL

15 %

L,ul

25 %

IT, T

35 %

Siekiamas derlius 40 cnt/ha

35 augalai/m2

280

290

320

340

50 augalų/m2

300

310

340

360

Siekiamas derlius 50 cnt/ha

35 augalai/m2

320

330

350

370

50 augalų/m2

340

350

370

390

  1. S – smėlis, IS – priemolis su smėliu, sL – smėlingas priemolis, L – priemolis, uL – dulkingas molis, IT – molingas priemolis, T – molis
  2. Numatomas išlaisvinamas azotas 2015 metais
  3. Jeigu jūsų rapsų pasėliai peržiemojo nepraradę lapų (nenušalę), jūs turėtumėte apskaičiuoti iki žiemos pasisavinto azoto kiekį ir sumažinti azoto trąšų kiekį pavasarį nuo 15 iki 40 kg/ha atsižvelgiant į pasėlių išsivystymą iki žiemos.

Siekiant nustatyti azoto trąšų kiekį antrajam tręšimui, būtina žinoti visą reikalingą azoto kiekį. Bendras kiekis priklauso nuo dirvožemio tipo, siekiamo derliaus ir pasėlių tankumo.

Lentelė 5: kiek azoto (kg/ha) pasiekiama iš dirvos ?1)

Dirvožemio tipas

Dirvožemio balai

S, IS

30

Sl, uL

60

L,ul

80

IT, T

50

Nmin šaknyse

10

25

40

35

Nmob dirvoje ir iš prie tai buvusių kultūrų (javai)

20

40

50

30

Nmob , kai 20m3 kiaulių srutų išpilta rudenį

15

15

0

0

Nmob , kai srutos ilgą laiką naudojamos kaip trąšos

8

8

0

0

 

Tikėtinas išlaisvintas azotas iš dirvos pavasarį

Lentelė 6: taip jūs nustatysite azoto trąšų kiekį savo pasėliams (pavyzdžiai)

Regionas, kuriame auginami rapsai

Dirvožemio tipas

Dirvožemio taškai

Rytų Holšteinas

L

60

Miunsterlandas

lS

30

Tiuringija

IT

50

augalų/m2

35

50

10

Išsivystymas iki žiemos (lapai)

12

10

8

Siekiamas derlius

50

45

40

Visas azoto kiekis

330

310

340

Atimami kiekiai

Iki žiemos pasisavintas azotas

Iš jų 70% (nušalę lapai)1)

110

75

80

55

50

35

Nmin šaknyse

25

10

35

Nmob dirvoje ir iš prie tai buvusių kultūrų (javai)

40

20

30

Nmob , kai 20m3 kiaulių srutų išpilta rudenį

0

15

0

Nmob , kai srutos ilgą laiką naudojamos kaip trąšos

8

8

0

Tręšimas azoto trąšomis pavasarį

Atėmus pirmąjį tręšimas azoto trąšomis

Papildomas tręšimas azoto trąšomis

190

50

140

202

90

112

240

180

60

 

Atimkite iš bendro reikalingo azoto kiekio iki žiemos pasisavintą azotą (70%, jeigu nušalo lapai) ir azotą, prieinamą dirvoje. Taip jūs nustatysite jums reikalingą azoto trąšų kiekį.

Nmin – atsargos dirvoje dar sėjant rapsus buvo nedideli. Dauguma ūkininkų į tai sureagavo ir rudenį patręšė pasėlius azoto trąšomis. Šie azoto kiekiai dėl ilgo augimo tarpsnio beveik pilnai išnaudoti. Tai aiškiai matyti iš to, kad lapų spalva ypač anksti sudygusiuose rapsų pasėliuose, priklausomai nuo dirvožemio, stipriai skiriasi. Rudenį dirvožemyje išlaisvintas azotas buvo beveik visas išnaudotas. Tad jūs turėtumėte nepamiršti, kad pavasarį dirvoje liks mažiau azoto.

Tai dar gali pasikeisti, jeigu šalna prasibraus iki viršutinio dirvos paviršiaus arba pavasarį užsitęs sausų oro periodas. Tokiu atveju gegužės viduryje galima tikėtis didesnio Nmob kiekio. Ankstyviems rapsų pasėliams šis papildomas azoto kiekis bus pasiekiamas jau per vėlai.

Iš bendrojo rapsams reikalingo azoto kiekio atėmus iki žiemos pasisavintą azotą (skaičiuojama 70%, jeigu lapai nušalo) ir dirvoje pasiekiamo azoto apskaičiuojamas azoto kiekis reikalingas antrajam tręšimui. Reikalingą azoto trąšų kiekį trims skirtingiems regionams jūs galite pamatyti lentelėje Nr.6.

Tinkamos trąšos, remiantis mūsų patirtimi, yra karbamidas (Alzonas) arba amonio trąšos tokios kaip SSA (amonio sulfatas - nitratas) arba Piamon S.

Tinkamiausias metas tręšimui: be teisingų azoto kiekių antrajam tręšimui nereikia pamiršti ir tręšimo laiko. Jeigu tokiu derliaus tręšimų pasėlius patręšti per anksti, per daug azoto patenka į lapus, o ne į sėklas. Jeigu patręšta per vėlai, rapsai sumažina ataugas su ant jų esančiais pumpurais.

Po saikingo pirmojo tręšimo azoto trąšomis iki 80 kg/ha, rekomenduojamas papildomas tręšimas azoto trąšomis, kol stiebo ilgis siekia 5 cm ir jis auga toliau.

Pirmuoju tręšimu patręšus iki 130 kg/ha, antruoju tręšimu jūs turėtumėte patręšti tik tada, kai apatiniai šalutiniai ūgliai pradeda augti iš lapų pažastų. Tuo metu stiebo ašies ilgis siekia nuo 15 iki 20 cm. Tiem, kas pirmuoju tręšimu patręšė daugiau nei 130 kg/ha, kitą kartą tręšti reikėtų tada, kai stiebo ilgis pasieks 25 – 30 cm, t.y. prieš prasidedant pumpuro tarpsniui.

Vėlyvas tręšimas – ar tai tikslinga ? Laukiant didesnio derliaus nuo 40 iki 50 cnt/ha ir tikėtino nedidelio išlaisvinto azoto kiekio, tikslinga būtų patręšti vėlyvuoju tręšimu pumpuro arba žydėjimo stadijoje. Pasiteisino tokie kiekiai: nuo 15 iki 20 kg/ha azoto karbamido ir amonio nitrato tirpalo pavidalu (UAN). Purškimas grynuoju UAN nenudegina pasėlių, jeigu jūs nupurkšite juos sausus. UAN purškimas turi būti nedideliais lašais ir ne ant stiprios saulės. Nenaudokite šio tirpalo su kitais priedais! UAN purškimą ant pumpuro galima kombinuoti su 0,3 l/ha Biscaya arba su ne-EC-insekticidais arba skystu boru (150 g/ha). Kombinuojant su insekticidas, nepamirškite bičių apsaugos.

Esant drėgniems dirvožemiams, jūs galite patręšti karbamidu 50 kg/ha. Geriausiai tręšti iki pumpuro užmezgimo, kad išvengtumėte šoninių ūglių išsišakojimų. Kad trąšos virstu tirpalu, pakanka didesnės rytinės rasos. Trąšas reikia išberti pageidautina ne ant sausos dirvos, nes kitaip azoto poveikis bus jaučiamas per vėlai ir tai sumažins aliejaus kiekius sėklose.

Nepamirškite sieros: dėl mažų Smin atsargų dirvoje, šiais metais rekomenduojamas tręšimas siera, trąšų kiekis turi siekti mažiausiai trečdalį mineralinio tręšimo azoto trąšomis. Pavyzdžiui, esant 160 kg/ha azoto, reikalinga patręšti 50 kg/ha sieros. Tręšimas siera turėtų būti ankstyvas, prasidedant vegetacijai, kad išbertas azoto kiekis veiktų taip kaip turi veikti.

Geriausiai siera tręšti kartu su azoto amonio sulfatu arba amonio sulfatu - nitratu. Vietovėse, kuriose pH-lygis gana aukštas, rūgštėjimo poveikis būna netgi teigimas. Bet būkite atidūs: dėl per didelio rūgštėjimo dirvožemyje esantys mikroelementai, tokie kaip molibdenas, taps mažiau prieinami augalams (taps mažiau judrus). Tokiais atvejais rekomenduojama, 100 g/ha molibdato kartu su pirmomis augalų apsaugos priemonėmis.

Jeigu pH reikšmės žemiau 6 (priemolis) arba 5,8 (smėlis) geriau tręšimui siera naudoti kizeritą arba dolusolį.

Trumpai: