ducklings2.jpg

Naujienos

ŽŪM informuoja

Vietoje naujų traktorių registruojami naudoti

Žemės ūkio ministro įsakymu (2014 m. liepos 1 d. Nr. 3D-396) pakeistos Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės. Pakeitimai atlikti siekiant sureguliuoti kai kuriuos iškylančius traktorių ir kitos technikos registravimo klausimus, ypač atsižvelgiant į susidariusią situaciją naudotų traktorių rinkoje. Pastaruoju metu nenustačius   kokių nors traktorių ir kitos technikos registravimo tvarkos apribojimų į Lietuvą įvežamai ir registruojamai naudotai technikai, pradėta įvežti ir registruoti naujus traktorius, deklaruojant, kad tai yra naudoti traktoriai. Techninės atitikties dokumentai (sertifikatai) tokiais atvejais nepateikiami. Šie traktoriai, iš esmės skirti trečiųjų šalių rinkai, neatitinka Lietuvos ir ES teisės reikalavimų. Kai kurių tokių traktorių, neatitinkančių minėtosios direktyvos reikalavimų ir pagamintų pastaruoju laikotarpiu ne ES šalyse, techniniai parametrai gerokai skiriasi nuo tų, kurie leidžiami ES. Pavyzdžiui, tokių traktorių variklių išmetamųjų teršalų ribinės vertės daug kartų viršija šiuo metu nustatytas normas. Žinoma, tokie techninės saugos, o ypač ekologinės saugos, normų neatitinkantys traktoriai yra pigesni.

Siekiant išvengti tokių atvejų ir teisės aktų pažeidimų, nustatyta, kad naudoti ratiniai traktoriai, pagaminti ne ES šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir neįregistruoti ES šalyse, Lietuvojeįregistruojami, jeigu jie buvo pagaminti pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/37/EB reikalavimus. Tiek ši pagrindinė traktorių direktyva, tiek su ja susijusios techninės direktyvos reglamentuoja traktorių ir kitos pagal šias direktyvas gaminamos technikos reikalavimus. Iš esmės tai yra reikalavimai plačiąja prasme: darbo, kelių, ekologinės saugos.

Kiti taisyklių punktai yra pakeisti siekiant išvengti atvejų, kai Lietuvoje įregistruotus traktorius įsigiję asmenys nesikreipia į savo savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių ir nepakeičia registro duomenų (neperregistruoja savo vardu). Pasitaiko, kai tokius traktorius pardavę asmenys susiduria su sunkumais, siekdami gauti piniginę socialinę pašalpą. Šį klausimą kėlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Įsigaliojus taisyklių pakeitimui, traktorių ar kitą techniką įsigijęs asmuo per 30 dienų privalo kreiptis dėl registro duomenų pakeitimo (perregistravimo). Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesikreips į atitinkamą Žemės ūkio skyrių, traktorius bus išregistruotas automatiškai, t. y. nebebus taip, kad piliečiai, pardavę traktorius, pagal registro duomenis vis vien lieka jų savininkai.

Žemės ūkio ministerijos informacija

NŽT informuoja

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 30 d įsakymu Nr. 41VĮ-(14.41.2.)-744 patvirtino teritoriją Utenos rajono Vilučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamam planui rengti. Vilučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas pradedamas rengti 2014 m. rugpjūčio 5 d. Su laisvos žemės fondo žemės sklypais Vilučių kadastro vietovėje asmenys gali susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriuje arba Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje www.nzt.lt.

                      Pradedamo rengti Vilučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rangovas UAB „Minorantė“ , tel. 8 5 2762085, kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė Audronė Čekauskienė tel., 8 5 2762085, Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus specialistė, kuruojanti Kaimynų kadastro vietovę, Marytė Bražiūnienė tel. 8 389 61 454, el. p. MarytėThis email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..">This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..  

NŽT informuoja

                   Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. Nr. 41VĮ-(14.41.2.)-770 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo Tauragnų kadastro vietovėje Tauragnų seniūnijoje Utenos rajone“ patvirtino teritoriją Utenos rajono Tauragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti. Tauragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas pradedamas rengti                2014 m. liepos 28 d.

                   Asmenys, pageidaujantys Tauragnų kadastro vietovės teritorijoje gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus, pirkti ar nuomoti iš valstybės žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus, gauti žemės neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2014 m. liepos 17 d. gali pateikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Utenos skyriui.

Pradedamo rengti Tauragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rangovas - VĮ Valstybės žemės fondas, projekto autorė - Valerjana Stomienė, tel. + 370 612 21 931,             el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus specialistas, kuruojantis Tauragnų kadastro vietovę - Danguolė Skliaustienė, tel. (8 389) 61 452, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. .

NZT

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. Nr. 41VĮ-(14.41.2.)-773 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo Vyžuonų kadastro vietovėje Vyžuonų  seniūnijoje Utenos rajone“ patvirtino teritoriją Utenos  rajono Vyžuonų  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui  rengti. Vyžuonų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas pradedamas rengti 2014 m. liepos 30 d.

                   Asmenys, pageidaujantys Vyžuonų kadastro vietovės teritorijoje gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus, pirkti ar nuomoti iš valstybės  žemės ūkio paskirties  ir kitos paskirties žemės sklypus, gauti žemės  neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2014 m.  liepos 18 d. gali pateikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Utenos skyriui.

Pradedamo rengti  Vyžuonų  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rangovas -  VĮ Valstybės žemės fondas, projekto autorė - Valerjana Stomienė,                           tel. + 370 612 21 931,  el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus specialistas, kuruojantis Vyžuonų kadastro vietovę  - Neringa Šmatavičienė, tel. (8 389) 61 453, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. .

ŽŪM informuoja

Lietuva iškovojo teisę skirti paramą veisliniams gyvuliams įsigyti

Europos Komisija patvirtino naująsias valstybės pagalbos žemės ūkiui, miškininkystei ir kaimo vietovėms taisykles. Šių taisyklių paketą sudaro Komisijos reglamentas, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų rūšių pagalba žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje bei kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka. Naujosios taisyklės galios 2014–2020 laikotarpiu: jomis valstybės narės privalės vadovautis, skirdamos paramą ekonominę veiklą žemės ūkio ir miškų sektoriuose bei kaimo vietovėse vykdantiems subjektams. Lietuvos ir kai kurių kitų valstybių narių pastangomis naujosiose taisyklėse atsirado nuostatos, kuriomis vadovaudamosi ir laikydamosi tam tikrų sąlygų, valstybės narės galės skirti paramą veisliniams gyvuliams įsigyti, jeigu tokia parama bus siekiama pagerinti gyvulių bandos genetinę kokybę.

„Lietuva iki 2007 m. turėjo galimybę teikti paramą veisliniams gyvuliams įsigyti, todėl gyvulių bandos buvo pagerintos, papildant jas aukštos veislinės vertės gyvuliais. Tikimės, kad atsiradusi galimybė vėl remti veislinių gyvulių įsigijimą leis mums efektyviau gerinti pageidaujamas veislinių gyvulių savybes“, – pastebi žemės ūkio ministras .prof. Vigilijus Jukna.

Kiek anksčiau, 2013 m. gruodžio mėnesį, Europos Komisija patvirtino reglamentus, nustatančius nereikšmingos (de minimis) pagalbos, kuri nėra kontroliuojama ES lygiu, teikimo taisykles. Žemės ūkio sektoriuje teikiamos nereikšmingos pagalbos dydis nuo 7 500 EUR padidintas iki 15 000 EUR per 3 metus. Tai leidžia valstybėms narėms greitai reaguoti į pirminės žemės ūkio gamybos sektoriuje iškylančius poreikius. Kitiems sektoriams galiojusi didesnė – 200 000 EUR per 3 metus – riba nepakeista.

Žemės ūkio ministerijos informacija

NŽT informuoja

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 26 d įsakymu Nr. 41VĮ-(14.41.2.)-741 patvirtino teritoriją Utenos rajono Norvaišių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui (arba projektui prilyginamam planui) rengti. Norvaišių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (arba projektui prilyginamas planas) pradedamas rengti 2014 m. liepos 17 d.. Fiziniai ir juridiniai asmenys iki 2014 m. liepos 11 d. turi teisę pateikti prašymus ir pasiūlymus dėl projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti (prašymų ir pasiūlymų pateikimo data nurodoma, jeigu rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas). Su laisvos žemės fondo žemės sklypais Norvaišių kadastro vietovėje asmenys gali susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriuje arba Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje www.nzt.lt.

                      Pradedamo rengti Norvaišių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rangovas UAB „Minorantė“, projekto autorė Audronė Čekauskienė (adresas: Kalvarijų g. 125, Vilnius, tel. 8 5 276 20 85), Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus specialistas, kuruojantis Norvaišių kadastro vietovę, Marytė Bražiūnienė, tel. 8 389 61 454, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..">This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..  

Dėkojame už bendradarbiavimą.

Vedėjas                                                                                                                                                                Eugenijus Skardžius

LUS informacija

LIETUVOS ŪKININKŲ SĄJUNGA

XXVI-ojo SUVAŽIAVIMO REZOLIUCIJA

2014 m. birželio 20 d.

Akademija, Kėdainių r.

Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimo dalyviai, vertindami susidariusią situaciją šalies žemės ūkyje, kreipiasi į atsakingas Lietuvos Respublikos institucijas ir siūlo atkreipti dėmesį į keliamas problemas bei imtis priemonių jas spręsti:

 

  1. I.Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos
  2. II.Dėl 2014-2020 m. Bendrosios žemės ūkio politikos

Dabartinė Lietuvos nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros politika yra nenuosekli ir nesisteminga. Dėl to ūkininkams kyla netikrumo ir nežinios jausmas, stringa pradėti darbai dėl neapibrėžtų reikalavimų, naujai taikomų nuostatų ir institucinio neveiksnumo, nevyksta ilgalaikis planavimas ir nedaromos investicijos. Paprastesnė, lankstesnė ir aiškesnė informavimo sistema apie nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros programas leistų vystytis ūkininkų galimybėms vykdyti tęstines savo veiklas, kurti darbo vietas kaimo vietovėse.

  1. Įpusėjus 2014 metams ir toliau vadovaujamės senąja 2007-2013 m. Nacionaline kaimo plėtros programa, kuri neatitinka ne tik finansinio, bet ir politinio laikotarpio realijų. Apmaudu, kad naująją programą dar tik ketinama parengti. Tuo tarpu su Europos Komisija jau yra derinama BŽŪP kaimo plėtros programa. Šiuo būdu yra paminamas pamatinis kūrimo principas „iš apačios į viršų“ ir neužtikrinama nacionalinės bei ES politikos sinergija. Norime pabrėžti, kad valstybinės institucijos privalo atsižvelgti į ūkininkus, o tuo pačiu ir kaimo gyventojus atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, nes tik tokiu būdu politiniai ir teisiniai sprendimai bus naudingi ir efektyvūs.
  2. Raginame nacionalinę kaimo plėtros programą kurti ne ilgesniam, kaip ketverių metų laikotarpiui, kad ji neprarastų aktualumo, būtų lankstesnė ir geriau prisitaikytų prie kintančių socialinių, politinių, ekonominių sąlygų.
  1. Ydinga laikome praktiką, kai rengiant įvairius teisės aktų pakeitimų projektus tarpusavyje priešinami augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių atstovai, ekologiškų produktų gamintojai su išskirtinės produkcijos gamintojais ir pan. Nepaisant to, kad garsiai deklaruojamas pagalbos teikimas, gyvulių augintojai svaresnės paramos negauna. Būtina pagaliau priimti ilgalaikę nacionalinę žemės ūkio strategiją, užtikrinančią visų žemės ūkio šakų darnią plėtrą, pagal kurią būtų kuriamos jos įgyvendinimo programos.
  1. Š. m. gegužės 19 d. vykusiame ES Žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje buvo pateiktas pasiūlymas dėl valstybinės paramos jauniesiems ūkininkams įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Pasiūlyme teigiama, kad be numatytų priemonių yra reikalingos papildomos Valstybinės paramos priemonės jauniesiems ūkininkams, siekiantiems įsigyti žemę ir užsiimti žemės ūkio veikla. Jame pažymima, kad kurdamiesi jaunieji ūkininkai susiduria su eile įvairių trukdžių, kurių vienas – žemės įsigijimas. Dėl didelių žemės ūkio paskirties žemės kainų, investicijų stokos bei įvairių apribojimų tampa labai sunku įsigyti žemės ūkio paskirties žemę arba plėsti veiklą paveldėtame plote. Pritariame, kad siekiant išlaikyti Lietuvos žemės ūkį konkurencingą ir tvarų, privalu skirti kuo daugiau dėmesio jaunų ūkininkų pritraukimui prie žemės ūkio veiklos, tačiau be papildomos valstybinės paramos tai labai sunku padaryti, nes trūksta pirminių investicijų žemės ploto įsigijimui.

 

 

  1. Įvertinant tai, kad Lietuva turi pateikti Europos Komisijai BŽŪP įgyvendinimo planą iki š.m. rugpjūčio 1 d., Lietuvos ūkininkų sąjunga vis dar neturi aiškių, konkrečių duomenų apie tai, kaip BŽŪP bus vykdoma bei įgyvendinama Lietuvoje. Po pavasarį vykusių diskusijų liko neapibrėžta aktyvaus ūkininko sąvoka, žalinimo taikymo niuansai vis dar neaiškūs. Prašome artimiausiuose bendruose susitikimuose pateikti daugiau konkrečios informacijos apie planuojamus pakeitimus, naujas programas, kurias įgyvendinti pasirinko šalis, jų keliamus reikalavimus ūkininkams.
  1. Taikant Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnį valstybės narės ūkininkams gaunantiems tiesioginių išmokų daugiau nei 150 000 EUR turi sumažinti šią sumą viršijančią dalį bent 5 %. Lietuvos atveju siūlome šią dalį mažinti 50 %, surinktas lėšas paliekant šalies tiesioginių išmokų voke.
  1. Pieno gamintojai baiminasi, kad po 2015 m. dėl pieno kvotų panaikinimo išaugs kainų nepastovumo grėsmė. Lietuvos pieno gamintojai bei pieno kooperatyvai taip pat turėtų būti tam pasirengę ir turėti reikiamų priemonių susidoroti su kylančiais iššūkiais. Tačiau nėra aišku, kokiais įrankiais jie galėtų pasinaudoti, kad neprarastų vietos rinkoje. Įvertinant tai, kad kitose Europos Sąjungos šalyse pagaminamo pieno kiekiai auga, o jų pagaminamo kaštai mažėja, Lietuva nepasiekdama jai nustatytos kvotos normos tampa nekonkurencinga pieno sektoriuje ir kyla grėsmė, kad rinka bus perpildyta užsienio šalių produkcija, o mūsų pieno gamintojai patirs didelius nuostolius.
  1. Prieštaraujame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos siekiams gauti apie 400 mln. Lt lėšų iš 2014-2020 m. Kaimo plėtros programos priemonių. 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu KPP priemonėms skirta mažiau lėšų, nei buvo 2007-2013 m. laikotarpiu.
  1. Būtina riboti paramą iš KPP priemonių vienam ūkio subjektui iki 690 tūkst. Lt (arba 200 tūkst. eurų) per visą numatomą (2015-2020 m.) paramos laikotarpį prioritetą paramai gauti, suteikiant jos dar negavusiam smulkiam bei vidutiniam ūkiui ir ūkiui pasinaudojusiam nedidele paramos suma.
  1. Būtina nustatyti, kad 2014-2020 m. laikotarpio ES parama būtų skiriama tik įstatyme numatyta tvarka įregistruotiems kooperatyvams ir tik šiems kooperatyvams būtų suteikiamas prioritetas bei didinamas paramos intensyvumas.
  1. III.Dėl žemės įsigijimo ir nuomos
    1. Ūkininkai susiduria su didelėmis problemomis, susijusiomis su valstybinės žemės nuoma, kai tokią žemę išsinuomoja kitoje savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo, kuris jos nedirba, o tik deklaruoja, palaikydamas gerą agrarinę būklę.
  2. IV.Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo
    1. Š.m. kovo mėn. teikėme savo pastabas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 29, 30, 31 ir 36 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto”, tačiau iki šiol negauname aiškaus atsakymo, kad į jas bus atsižvelgta, o pastaruoju laiku ir vėl visuomenėje kalbama apie tuos pačius Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomus pakeitimus, kurie kelia didelį susirūpinimą ūkininkams. Norime dar kartą priminti, kad aukščiausi Lietuvos valdžios pareigūnai ne kartą žemdirbius tikino, jog artimiausiu metu jokie mokesčiai nebus didinami ir dar kartą tvirtai pareiškiame, jog:
      1. 1.Pritariame, kad savarankiškai dirbantiems asmenims būtų priskirti ūkininkai, kurių ūkis yra ne 4 EDV ir didesnis (kaip nurodyta dabar galiojančiame įstatyme), bet ūkininkai, kurių ūkio ekonominis dydis yra lygus 6 EDV arba didesnis. Mažesni nei 6 EDV ūkiai yra neprekiniai, produkciją gamina daugiausiai savo reikmėms, todėl tokiems ūkiams po MMA padidinimo iki 1000 litų mokėti išaugusias socialinio draudimo įmokas yra per didelė finansinė našta. Tokie ūkiai neveda buhalterinės apskaitos, todėl jiems būtų neįmanoma mokėti įmokų nuo realių pajamų, nes jų niekas nefiksuoja.
      2. 2.Pasisakome už tai, kad visi ūkininkai, gaunantys senatvės ar netekto darbingumo pensiją, šalpos pensiją ar kompensaciją, neprivalėtų mokėti VSD įmokų. Tai galėtų daryti savanoriškai, jei norėtų pasididinti savo ateityje gautiną pensiją. Tuo pačiu kategoriškai pasisakome prieš ūkininkų, kurių ūkio dydis yra iki 14 EDV, gaunančių senatvės ar netekto darbingumo pensiją, šalpos pensiją ar kompensaciją ir kurie šiuo metu VSD įmokų nemoka, apmokestinimą VSD įmokomis, kaip yra numatyta projekte.
      3. 3.Nepritariame siūlymui atsisakyti ūkininkams taikomos minimalios „Sodros“ įmokų bazės ir nustatyti, kad ūkininkai ir jų partneriai, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, VSD įmokų bazę sudarytų 50 proc. kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų.
      4. 4.Kategoriškai nepritariame draudžiamųjų pajamų dydžio įmokų „lubų“ didinimui iki 60 LRV patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio vietoje 48 LRV. Ūkininkų negalima sulyginti su kitomis savanorišką veiklą vykdančiomis asmenų kategorijomis, nes iš principo skiriasi jų uždirbto pelno panaudojimas, kadangi ūkininkai priversti investuoti į pagrindines gamybos priemones: žemės ūkio techniką, traktorius, kombainus, fermas, melžimo aikšteles, srutų rezervuarus, daržovių apdorojimo linijas, grūdų džiovyklas, sandėlius, galų gale į žemę. Investicijos į žemę niekada nesumažina apmokestinamųjų pajamų todėl, kad nusidėvėjimas žemei neskaičiuojamas. Tai reiškia, kad nuo į žemę investuojamų sumų ūkininkas būtų priverstas mokėti socialinio draudimo įmokas. Tas pats principas galioja ir apyvartinėms lėšoms. Ūkininkams kiekvienais metais reikia vis daugiau apyvartinių lėšų, nes visos žemės ūkyje naudojamos žaliavos – trąšos, pesticidai, veterinariniai preparatai, kuras, pašarai ir kt. – nuolat brangsta, o gamybos ciklas užtrunka iki 2 metų. Taigi ir nuo sumų skirtų apyvartinėms lėšoms didinti taip pat reiktų mokėti socialinio draudimo įmokas, o tai kertasi su ekonomine logika ir bendraisiais mokesčių principais.
      5. Raginame peržiūrėti susidariusį skirtumą tarp ūkio darbuotojo mokamų įmokų ir ūkininkų sumokamų įmokų bei papildyti ūkininko socialinio draudimo rūšių sąrašą, sudarant sąlygas ūkininkams gauti pilną socialinio draudimo paketą. Mokėdami Socialinio draudimo įmokas ūkininkai nėra apdraudžiami žemdirbiams svarbiu ligos, nelaimingo atsitikimo ir profesinių susirgimų draudimu, nors jų įmokos vos 2,48 % mažesnės nei socialiai draudžiamų ūkio darbuotojų sumokamos įmokos.
      6. Prašome peržiūrėti ir keisti privalomojo sveikatos draudimo mokėjimo tvarką, kai ūkininkai užsiimdami papildoma veikla, kurioje yra priskaičiuojami socialinio draudimo mokesčiai, nuo kiekvienos atskiros veiklos turi sumokėti po 9 %. Ūkininkas turėtų mokėti vieną privalomojo sveikatos draudimo įmoką nuo pagrindinės savo veiklos.
  3. V.Dėl žemės ūkio veiklos ir ją reguliuojančių teisės aktų
    1. Reikalaujame griežtai reglamentuoti žemės deklaravimo tvarką, kad žemę deklaruoti galėtų tik tas asmuo, kuris ją dirba. Taip pat siūlome numatyti sankcijas, tokio reglamento nesilaikantiesiems.
    2. Reikalaujame pakeisti LR teritorijų planavimo, LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymus taip, kad žemės ūkio paskirties žemėje statant naujas ar rekonstruojant senas fermas, kuriose bus auginama iki 300 SG, nereikėtų rengti detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų, nebūtų privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nereikėtų iš naujo nustatyti sanitarinių apsaugos zonų bei gauti TIPK leidimo.
    3. Atkreipiame dėmesį į sudėtingą Lietuvos ūkininkų padėtį, kai jie patiria didžiulius nuostolius dėl medžiojamų ir valstybės saugomų gyvūnų padarytos žalos. Pagal 2013-12-18 Europos Komisijos reglamentą Nr. 1408/2013 dėl de minimis pagalbos žemės ūkio sektoriuje, bendra vienai įmonei suteiktos de minimis pagalbos suma kiekvienoje valstybėje narėje negali viršyti 15 000 EUR (apie 51 tūkst. litų) per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį. Tačiau minėtuose Lietuvos rajonuose ūkininkai per vienerius metus patiria žymiai didesnius nuostolius dėl medžiojamų ir valstybės saugomų gyvūnų padarytos žalos nei siekia nustatyta de minimis pagalbos riba. Kadangi numatyta valstybės pagalbos norma yra akivaizdžiai nepakankama, tikslinga sukurti priemones, padėsiančias padengti patirtus nuostolius 100 proc., derinant de minimis lėšas su Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. Europos Komisija taikydama valstybės pagalbos politiką Europos Sąjungoje siekia užtikrinti laisvą konkurenciją, veiksmingą išteklių paskirstymą bei vientisą Europos rinką. Tačiau nepakankamas nuostolių atlyginimas, padengiantis tik mažą praradimų dalį, iškreipia pagrindinius Europos Sąjungoje nustatytus konkurencijos principus, nes ūkininkas nebetenka galimybės būti stipriu rinkos dalyviu valstybės mastu bei tarptautiniu lygmeniu. Būtina dėti pastangas, kad būtų užtikrintos žemdirbių galimybės konkuruoti rinkoje lygiomis sąlygomis su kitais rinkos dalyviais.
    4. 2014-2020 m. laikotarpiui prašome kiek galima efektyviau panaudoti paramą iš ES finansinių fondų melioracijos priežiūrai, kurios būklė apgailėtina. Nutekamųjų griovių tvarkymui, kurių priežiūra priklauso valstybei, vis dar neskiriamas pakankamas dėmesys, o situacija kasmet tik blogėja.
    5. 5.Prašome pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą „Dėl draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių patvirtinimo“ (2009-04-10 Įsakymas Nr. 3D-236) ir nustatyti tik tokią tvarką, kai pasėlius draudžianti bendrovė iš apsidraudusiojo gautų priklausančią 50 proc. įmoką, o likusią 50 proc. įmoką, kompensuojamą iš valstybės, gautų tiesiogiai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Tokiu būdu ūkininkai būtų labiau suinteresuoti drausti savo pasėlius ir neįšaldytų savo apyvartinių lėšų, kurių reikia nenutrūkstamai ūkinei veiklai vykdyti.
  1. Lietuvos ūkininkų sąjunga aktyviai teikė pastabas svarstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektus ir, pastaruoju laiku Žemės ūkio ministerijos parengtus Įstatymo tobulinimus. Įstatyme priimti punktai netenkina žemdirbių lūkesčių, todėl dar kartą raginame atsižvelgti į mūsų pastabas ir pasiūlymus:

1.1. Prašome persvarstyti anksčiau mūsų teiktą siūlymą, kad asmenys, turintys teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, „gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik tos savivaldybės, kurioje nuolat gyvena (yra registruota juridinio asmens buveinė) ar su ja besiribojančios savivaldybės teritorijoje“. Ir toliau laikomės nuomonės, kad tai yra vienas svarbiausių saugiklių, užtikrinantis žemės ūkio paskirties žemės efektyvų naudojimą ir apribojantis spekuliacijas žeme.

1.2. Numatytų reikalavimų ir leidimų netaikyti nuosavybėn įsigyjant pirmuosius 5 ha, o ne 10 ha žemės ūkio naudmenų.

1.3. Nepritariame vėl teikiamam siūlymui sudaryti komisijas iš rajonų savivaldybių administracijos direktoriaus skirtų ir vietos savivaldos organizacijų deleguotų asmenų. Komisijos funkcijos dabar galiojančiame įstatyme numatytos Nacionalinei žemės tarybai prie Žemės ūkio ministerijos. Dar kartą atkreipiame dėmesį, jog įstatymo Projekte nenumatant aiškių komisijos darbo gairių, kyla daug abejonių dėl komisijos nešališko darbo, nes rajoninės savivaldos lygmuo neretai pasižymi maža kompetencija ir aukštu korupcijos lygiu, o žemės savininkus ir žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis vienijančių savivaldos organizacijų įtraukimas nešališko darbo taip pat gali neužtikrinti, nes komisijos išvadoms pateikti dėl leidimo pirkti žemę įstatyme skiriamas trumpas terminas. Esant aktyviai žemės rinkai, komisijų darbas taptų nuolatinio pobūdžio, todėl tiek laiko skirti komisijos darbe visuomenininkams būtų nebeįmanoma.

1.4. Nepritariame siūlomam keitimui, „kad šio straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija įsitikina, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį, bus tenkinama bent viena šių sąlygų, t. y. didinamas visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkio perspektyvumas ir struktūra, skatinamas maisto grandinės organizavimas ir rizikos valdymas žemės ūkyje, atkuriamos, išsaugomos ar pagerinamos nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančios ekosistemos, skatinama socialinė įtrauktis, skurdo mažinimas ir ekonominė plėtra kaimo vietovėje“. Siūlome palikti dabar galiojančiame įstatyme įrašytą formuluotę. Užginčijus teisme komisijos duotą neigiamą sprendimą dėl žemės įsigijimo būti nesunkiai įrodoma, kad bus tenkinama bent viena iš išvardintų sąlygų, nes jos aptakios, deklaratyvios ir suteikia galimybę laisvai jas interpretuoti.

1.5. Nesutinkame, kad kredito įstaigoms bankams ir kredito unijoms būtų panaikintas reikalavimas nuosavybės teise valdyti daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Kredito įstaigos, kaip ir kiti juridiniai asmenys galėtų valdyti iki 500 ha žemės, jei atitinka kitus įstatyme nustatytus reikalavimus. Vertindami kredito įstaigų nuogąstavimus, kad žemės ūkio paskirties sklypai esant dabartiniam teisiniam reguliavimui gali būti nepatrauklūs, kaip įkeičiamas turtas imant kreditą, siūlome nustatyti tvarką, kuria būtų užtikrinamas įsipareigojimų dengimas kreditoriams nesėkmės atveju realizuojant įkeistą turtą. Skolininkui nesugebant vykdyti sutartinių įsipareigojimų, įkeistas žemės sklypas būtų perduodamas Valstybiniam Žemės fondui, kuris viešo aukciono būdu parduotų žemės sklypą ir atsiskaitytų su banku ar kita kredito įstaiga pagal pateiktą kreditorinį reikalavimą.

1.6. Nepritariame tariamai gyvulininkystės plėtros politikai, kai nebetaikomas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimas iki 500 ha, jeigu žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti, o žemės įsigijimo apribojimas susiejamas su sąlyginiais galvijais, tenkančiais vienam hektarui žemės ūkio naudmenų. Laikome tai nepagrįstą išlyga, nes negalima daryti išimčių, ir tuo pačiu tarpusavyje skaldyti augalininkystės ir gyvulininkystės ūkius, apibrėžiant skirtingas teises į žemės ūkio paskirties žemės nuosavybę, be to nekorektiška susieti kilnojamojo turto (ilgalaikio turto) įsigijimą su turimu nekilnojamuoju turtu (trumpalaikiu turtu).

1.7. Abejojame Įstatymo 6 str. numatomų baudų ir atsakomybės už žemės ūkio veiklos žemės sklype nevykdymą juridiniams asmenims, kuri skiriama ne už hektarą, kurioje nevykdoma žemės ūkio produkcijos gamyba, bet tik už faktą, kad toks nusižengimas yra, nevertinant jo masto. Jeigu numatomos baudos juridiniams asmenims, tai jos turi būti taikomos ir fiziniams asmenims, kurie valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo nenaudoja pagal paskirtį ir sąmoningai nenuomoja sklypo galintiems užsiimti žemės ūkio produkcijos gamyba.

1.8. Įstatymas neužtikrina skaidrumo, todėl neįmanoma sukontroliuoti kas ir kiek valdo žemės, to pasekmė, kad 500 ha apribojimas yra ir bus taikomas ne visiems. Žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje yra ribotas kiekis ir jis mažėja, todėl pritariame ribojimui ją įsigyjant, bet raginame turėti politinės valios nustatyti tokią tvarką, kuri neleistų ribojimo išvengti.

2.1. Siūlome pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 7 punktą, papildant:

„7. Žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi:

1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti ir deklaravę gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kurios teritorijoje yra pageidaujamas išsinuomoti valstybinės žemės sklypas, arba besiribojančiose savivaldybėse.

2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų ir jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, yra toje savivaldybėje, kurios teritorijoje yra pageidaujamas išsinuomoti valstybinės žemės sklypas, arba besiribojančiose savivaldybėse.“

 

  1. Reikalaujame keisti GPM įstatymą, kad dirbantys kooperatyve kooperatyvo nariai ir jam parduodantys žemės ūkio produkciją ūkininkai nemokėtų GPM kaip nuo A klasės pajamų. Tokios pajamos turėtų būti priskiriamos B klasės pajamoms. Nepalanki mokestinė sistema neskatina kooperacijos plėtros. Kooperatyve dirbantis ūkininkas kooperatyvui parduodantis savo ūkyje užaugintą produkciją, patiria nuostolius įšaldydamas ženklią dalį apyvartai būtinų lėšų iki tol, kol susigrąžins GPM permoką kitą mokestinį laikotarpį, o tai gali užtrukti net iki pusantrų metų.
  2. Dėl supaprastintų reikalavimų ūkininkams pildant dokumentus apie ūkio darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams
  3. VII.Dėl gyventojų pajamų mokesčio
    1. Nesutinkame keisti esamos tvarkos ir siūlome palikti dabar galiojančią. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad VMI neturėtų laukti 5 metus ir tik tada susirūpinti nesusirenkamomis lėšomis iš fizinių asmenų už jų gautas žemės nuomos pajamas ir tada reikalauti duomenų iš ūkininkų, kaip buvo daroma šį pavasarį per patį darbymetį - sėją. Toks laukimas nepadės išsiieškoti daugiau lėšų, o tik padidins šio mokesčio administracines išlaidas.

Ūkininkai, turintys daugiau nei vieną darbuotoją dirbantį pagal darbo sutartį iki 2014 m. liepos 1 d. Valstybinei darbo inspekcijai privalo bendra tvarka pateikti deklaraciją apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams.

  1. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybinės darbo inspekcijos pateiktame bendro pobūdžio klausimyne yra daug perteklinių su ūkyje vykdoma veikla nesusijusių klausimų, todėl jo užpildymas atima daug laiko aiškinantis, kurias dalis privalu pildyti ūkininkui, o kurios yra jam neaktualios. Nesame priešiškai nusiteikę prieš informacijos pateikimą, tačiau prašome supaprastinti deklaracijos formą, kad ūkininkui nereikėtų kreiptis į mokamas institucijas, teikiančias paslaugas, padedant tvarkyti darbo saugos ir sveikatos dokumentus.
  1. Įvertinant tai, kad iki liepos 1 d. dauguma ūkininkų nebus pateikę reikalaujamos informacijos dėl formos sudėtingumo, prašome pratęsti deklaracijos pateikim o terminą iki 2014 m. gruodžio 31 d.

 

 

Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai aktyviai svarstė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasiūlymą keisti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymo nuostatas, susijusias su pajamų mokesčio, nuo pajamų už žemės nuomą, mokėjimo tvarka.

  1. Siūlome VMI, kuri turi informaciją apie žemės savininkus, kasmet juos geranoriškai informuoti apie prievolę susimokėti GPM nuo žemės nuomos pajamų, jeigu tokių gauna. Finansų ministerija turėtų siekti visuotinio pajamų deklaravimo įvedimo. Taip būtų išspręsta daug šiuo metu neišsprendžiamų problemų dėl mokesčių surinkimo į biudžetą.

                      Prašome Lietuvos Respublikos atsakingų institucijų atsižvelgti į šiuos Lietuvos ūkininkų sąjungos siūlymus ir tikimės palankaus problemų sprendimo.

ŽŪM informuoja

Nuo kiaulių maro nukentėjusiems ūkininkams – papildomi milijonai

Perskirsčius lėšas tarp Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. (KPP) programos priemonių, papildoma finansinė injekcija bus skirta žemės ūkio valdoms modernizuoti, miškų ekonominei vertei didinti ir kitoms priemonėms. Taip nusprendė KPP įgyvendinimo stebėsenos komitetas, siekiantis, kad kuo daugiau žemdirbių ir kaimo žmonių projektų būtų įgyvendinta, o ES lėšos – kuo sėkmingiau panaudotos.

     Stebėsenos komitetas, sudarytas iš Žemės ūkio ir kitų ministerijų, žemdirbių savivaldos, nevyriausybinių organizacijų atstovų, yra atsakingas už nuolatinę KPP pažangos peržiūrą, svarsto ir tvirtina atskirų metų pažangos ataskaitas, analizuoja programos įgyvendinimo ir tęstinių vertinimų rezultatus, teikia pasiūlymus dėl programos keitimo ir finansų valdymo.

     Apžvelgiant socialinės ir ekonominės situacijos pokyčius bei jų poveikį KPP įgyvendinimui, komiteto posėdyje informuota, kad programos priemonės neabejotinai prisidėjo prie pajamų lygio augimo ir naujų darbo vietų kaime kūrimo. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės įvairino veiklas, diegė technologinius sprendimus, drąsiau investavo į valdų modernizavimą ir maisto produktų kokybės didinimą, dalyvavo profesinio mokymo ir konsultavimo veiklose.

,,Praėjusiais metais daugelis programos priemonių buvo įgyvendinamos sėkmingai. ,,Nepažangios” buvo tik dvi priemonės – tai ,,Dalyvavimas maisto kokybės schemose” ir ,,Miškų aplinkosaugos išmokos”, – pristatydama programos įgyvendinimą 2013 m. pastebėjo ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.

   Pasak jos, pagrindinės profesinio mokymo ir informavimo veiklos problemos buvo susijusios su nepakankama mokymų lektorių kompetencija. Puikiai įgyvendinamos jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonės populiarumą skatino tai, kad teikiamos paramos intensyvumas siekė 100 proc., o projektai – nedidelės apimties ir nesudėtingi. Stebėsenos komiteto posėdyje pastebėta, kad konsultavimo paslaugomis žemdirbiams naudotis trukdė tai, kad prie konsultacijų jie turėjo prisidėti savo lėšomis – smulkiesiems ūkininkams tai nebuvo patrauklu. „Kiek lėšų beskirsi žemės ūkio valdų modernizavimui, tiek jam truks“, – pareiškėjų aktyvumu stebėjosi J. Stakėnienė, pristatydama priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įgyvendinimo eigą. Norintiesiems didinti miškų ekonominę vertę buvo sudaryta galimybė teikti paraiškas supaprastintuoju būdu, o tai padėjo pritraukti daugiau pareiškėjų. „Su žemės ūkio produktų perdirbimo ir pridėtinės vertės didinimo priemone problemų neturime, tačiau didžioji dalis projektų yra didelės apimties, todėl jų įgyvendinimas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi“, – pastebėjo Kaimo plėtros departamento direktorė. Tam tikrų sunkumų kelia žemės konsolidacijos projektai, nes čia yra daug smulkių naudos gavėjų. Gamintojų dalyvavimas maisto kokybės schemose skatinamas įvairiausiais būdais, tačiau, ŽŪM apmaudui, ši priemonė kol kas vis dar nepopuliari. Aktyviau buvo teikiamos paraiškos pagal priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“, tačiau parama pagal šią priemonę mokama „mažomis porcijomis“ ir tai trukdo įgyvendinti investicijas. Vienintele populiariosios mažiau palankių ūkininkauti vietovių priemonės problema įvardintas lėšų stygius.

   Agrarinės aplinkosaugos priemonės pareiškėjams irgi buvo nevienodai įdomios. Pastebimai išaugo pareiškėjų, norinčių gauti „Natura 2000“ išmokas, aktyvumas. Pernai buvo sumažintos ir taip nepopuliarios agrarinės aplinkosaugos išmokos. O štai iki metų pabaigos buvo panaudotos visos pelno nesiekiančioms investicijoms – melioracijos grioviams tvarkyti skirtos lėšos. Informuota, kad šią priemonę numatoma įgyvendinti ir naujajame laikotarpyje. Posėdyje pastebėta, kad sklandžiai įgyvendinamos su mišku susijusios priemonės, išskyrus vieną – „Miškų aplinkosaugos išmokos“.            Pareiškėjai, teikę paraiškas pagal priemones, skirtas gyvenimo kokybei kaime gerinti, daugiausia vykdė veiklą kaimo turizmo paslaugų teikimo, amatų plėtros, mažmeninės prekybos, atsinaujinančios energijos gamybos, statybos paslaugų teikimo, biokuro gamybos, automobilių remonto, baldų gamybos ir kitose srityse. „Gaila, bet labai daug norinčiųjų pasinaudoti ES parama liko „už brūkšnio“, nes jau išnaudota visa skirtų lėšų suma“, – apgailestavo J. Stakėnienė.

NŽT informuoja

nformuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. Nr. 41VĮ-(14.41.2.)-733 733 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo Naujasodžio kadastro vietovėje Vyžuonų  seniūnijoje Utenos rajone“ patvirtino teritoriją Utenos  rajono Naujasodžio  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui  rengti. Naujasodžio  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas pradedamas rengti 2014 m. liepos 16 d.

                   Asmenys, pageidaujantys Naujasodžio kadastro vietovės teritorijoje gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus, pirkti ar nuomoti iš valstybės  žemės ūkio paskirties  ir kitos paskirties žemės sklypus, gauti žemės  neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2014 m.  liepos 9 d. gali pateikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Utenos skyriui.

Pradedamo rengti  Naujasodžio  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rangovas -  VĮ Valstybės žemės fondas, projekto autorė - Valerjana Stomienė, tel. + 370 612 21 931, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus specialistas, kuruojantis Naujasodžio kadastro vietovę  - Neringa Šmatavičienė, tel. (8 389) 61 453, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. .

Dėkojame už bendradarbiavimą.

Skyriaus vedėjas   Eugenijus Skardžius           

KRK pranešimas

2014 m. birželio 18 d. pranešimas VIR­­­­­­

 

Kaimo reikalų komitetas siūlo leisti privatizuoti žemę po žuvininkystės tvenkiniais

Kaimo reikalų komitetas šios dienos posėdyje bendru sutarimu pritarė pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Vyriausybės pasiūlymus Komiteto patobulintiems Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-767(2) ir Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-848(2).

Seimo nario Kazio Starkevičiaus įregistruotais įstatymų projektais siūloma leisti privatizuoti po pramoniniais žuvininkystės tvenkiniais esančią žemę.

Pritarus siūlomam teisiniam reglamentavimui, fiziniai ir juridiniai asmenys įgytų teisę privatizuoti pramoninių žuvininkystės tvenkinių žemę, jei šios žemės susigrąžinti natūra nepageidautų piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Be to, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams, iš valstybės šiems tikslams įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) galėtų būti keičiamas ne anksčiau kaip po 25 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos.

Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, išklausė informaciją apie Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, įsigaliojusio nuo š.m. gegužės 1 d., įgyvendinimą.

Žemės ūkio ministerija informavo, kad yra priimti visi reikalingi šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktai (pvz., patvirtinta leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išdavimo tvarka, asmenų prašymų dėl leidimų išdavimo ir kitos susijusios formos; nustatytos minimalios metinės žemės ūkio veiklos apimtys asmenims, įsigijusiems žemės ūkio paskirties žemės (ne mažiau, kaip 180 Lt vienam ha, arba 0,5 sutartinių galvijų vienam ha, arba geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų užtikrinimas ne ilgiau kaip 2 m.)).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, iki 2014 m. birželio 13 d. gauta 1117 Lietuvos piliečių prašymų išduoti leidimą įsigyti žemės. Išduoti 1028 tokie leidimai. Taigi galima teigti, kad naujasis žemės pardavimo procesas prasidėjo gana sklandžiai.

Lietuvos notarų rūmų atstovai atkreipė dėmesį į žemės ūkio paskirties žemės dovanojimo ir įstatymo reikalavimų taikymo sutuoktiniams aktualijas. Šie klausimai bus detaliau aptarti Komiteto liepos mėnesį planuojamuose surengti klausymuose dėl Seimo narių įregistruotų įstatymo projektų, kuriais siūloma tobulinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą.

Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja

Gintarė Dešukaitė (tel. (8 5) 239 6316, el. p. gintare.dešThis email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.)

 

ŽŪM informuoja

Europos Komisijai įdomi ir vaikų darželių auklėtojų nuomonė

         Lietuvoje lankėsi Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato atstovas Rudy VAN DER STAPEN, kuris susipažino su dviejų Žemės ūkio ministerijos kuruojamų programų – „Vaisiai mokykloms“ ir „Pienas vaikams“ įgyvendinimu ir aptarė jų ateities perspektyvas.

         Vizito metu svečias viešėjo privačiame Vilniaus vaikų darželyje „Mamos delne“, kur stebėjo, kaip šios programos realizuojamos praktikoje, diskutavo su darželio auklėtojomis, išklausė jų pageidavimų dėl programų įgyvendinimo ateityje. Vėliau diskusijos buvo pratęstos Žemės ūkio ministerijoje kartu su ir programą administruojančios VĮ Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros darbuotojais. Pagrindinis dėmesys skirtas naujojo Europos Komisijos reglamento projektui aptarti, pasikeista nuomonėmis dėl probleminių šio pasiūlymo elementų: produktų asortimento išplėtimo, lėšų paskirstymo ES valstybėms narėms kriterijų ir kt.

Programa „Pienas vaikams“ Lietuvoje vykdoma jau dešimtmetį. Pernai remiamus pieno gaminius gavo apie 217 tūkst. vaikų, bendra programos vertė siekė 19,2 mln. Lt. Net 87 proc. visų paramos lėšų, skiriamų pagal šią programą, sudaro nacionalinės lėšos. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2014 m. vaikai pradėjo gauti ir ekologiškų pieno gaminių: pieno, kefyro, jogurto, šviežio sūrio, varškės.

Programa „Vaisiai mokykloms“ mūsų šalyje pradėta vykdyti šiek tiek vėliau – prieš 5 metus. Pernai joje dalyvavo 1367 ugdymo įstaigos, vaisius skanavo apie 192 tūkst. vaikų. Šiais metais programoje dalyvauti norą pareiškė 1 696 ugdymo įstaigos. Nauja tai, kad šiemet programa buvo pakeista ir vaikams pradėti tiekti tik išskirtinės kokybės ir ekologiškos daržovės, vaisiai bei jų sultys.

Žemės ūkio ministerijos informacija

URŪS informacija

Utenos rajono ūkininkų sąjungos

Tarybos posėdis

Data 2014-06-17

Vieta : Utenio a.11 Utenos m

(2 aukštas konsultavimo tarnyba)

Laikas :pradžia 11val.

Darbotvarkė

1.Dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos XXVI suvažiavimo.

2.Dėl Lietuvos ūkininkų sąjungos XXVI suvažiavimo rezoliucijos.

3.Dėl konkurso ,,Metų ūkis 2014“ pravedimo.

4. Einamieji klausymai.

Utenos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mečislovas Bučelis tel.861579358

Joomla templates by a4joomla