ducklings2.jpg

Naujienos

Žemės ūkio ministro sveikinimas

Mielieji Lietuvos žmonės,

Prieš dešimt metų sugrįžome į Europą, savo tikruosius namus. Šis dešimtmetis mums buvo itin svarbus ir reikšmingas, atnešęs į mūsų gyvenimą daug teigiamų postūmių, atvėręs daug naujų erdvių laisvai mąstyti, mokytis ir veikti. Nuoširdžiai sveikindamas Jus visus Lietuvos narystės dešimtmečio Europos Sąjungoje proga džiaugiuosi, kad Europa atėjo į kiekvieno iš mūsų namus – kad visi gyvename oriai, laisvai, demokratiškai, kad visi jaučiamės esą europiečiai – lygūs ir lygiaverčiai, kad mūsų teisės yra gerbiamos, ginamos ir apgintos.

Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna

ŽŪM informuoja

Šiemet pasėliai deklaruojami aktyviau

          

           Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus neatidėlioti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo – prasidėjęs balandžio 14 d., jis truks iki birželio 15 d. Šiuo metu jau baigiamos mokėti ES ir nacionalinės tiesioginės išmokos už 2013 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus – išmokėta daugiau kaip 96 proc. visų lėšų.

            Naujausiais Žemės ūkio informacijos ir verslo centro duomenimis, iki šios dienos jau pateiktos 9562 paraiškos (68 686 ha), kai tuo tarpu pernai tokiu pačiu laiku – 8064. Daugiausiai paraiškų kol kas gauta Alytaus (521), Raseinių (444), Šilalės (443) rajonų savivaldybėse.

             Žemės ūkio valdos valdytojai, teikdami paraišką skirti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, šiemet gali prašyti ir paramos tiesioginėms išmokoms už mėsinius galvijus, mėsines avis, ėriavedes, specialiosios paramos už parduotą pieną bei paramos už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2007-2013 m. plotines priemones. Kaip ir ankstesniais metais, paraiškas priėminėja seniūnijose dirbantys Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus darbuotojai arba jas galima teikti elektroniniu būdu.

             Atkreiptinas dėmesys, kad vėluojantieji tai dar galės atlikti iki liepos 10 d., tačiau už kiekvieną uždelstą dieną parama jiems bus mažinama 1 proc.

             Viena iš pagrindinių naujovių šiemet yra ta, kad aktyvia žemės ūkio veikla (pasėlių auginimu, gyvulių laikymu) užsiimantiems pareiškėjams, o ne „sofos ūkininkams“, bus teikiama perskirstymo arba vadinamoji išmoka už pirmuosius hektarus. Tai reiškia, kad ūkininkai be pagrindinės išmokos (apie 390 Lt/ha) už deklaruotus plotus papildomai gaus ir perskirstymo išmoką (apie 100 Lt/ha) už pirmuosius 30 ha. Kuo mažesnis ūkis, tuo didesnė vidutinė išmoka teks vienam hektarui.

               Gera žinia, kad šiuo metu baigiamos mokėti tiesioginės išmokos už pernai deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotus (išmokėta daugiau kaip 95 proc. ES tiesioginių išmokų) ir pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama (išmokėta daugiau kaip 97 proc.) už gyvulius, pieną ir pasėlius.

             Tiesioginė išmoka už 2013 m. žemės ūkio naudmenų hektarą yra 451,72 Lt. Iš viso tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenas skirta 1 mlrd. 231 mln. Lt ES lėšų, o pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai iš valstybės biudžeto – 117 mln. Lt.

Žemės ūkio ministerijos informacija

LUS informacija

     

  LIETUVOS ŪKININKŲ SĄJUNGA

Lietuvos Respublikos Seimo nariams                                                                      2014-04-23 Nr. 14-04/088

 

 

 

Dėl LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projekto

Š.m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje ypatingos skubos tvarka bus svarstomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas XIIP-1587(3) (toliau – Projektas), kuriame sujungti projektai XIIP-1498(2), XIIP-1587, XIIP-1638.

Gerbiamieji, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, esame labai nusivylę šiuo įstatymo projektu ir raginame Jus už jį nebalsuoti.

Daugiau nei aštuonerius metus Lietuvos politikus raginome kuo greičiau priimti vadinamąjį žemės ūkio paskirties žemės pardavimo saugiklių įstatymą ir dėjome daug vilčių, kai pagaliau 2013 m. realiai buvo imtasi ruošti įstatymo projektą. Aktyviai teikėme savo pastabas ir pasiūlymus LR Seimo Kaimo reikalų komitetui ir Žemės ūkio ministerijai, dalyvavome Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose svarstant visus pasiūlytus įstatymo projektus ir jų pakeitimų variantus. Galiausiai matome, kad Jums siūlomame ypatingos skubos tvarka priimti įstatymo Projekte praktiškai nebeliko saugiklių:

1. Liko lozungai, kur viena iš įstatymo paskirčių yra „išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką, užtikrinti vietos savivaldos ir vietos bendruomeninių organizacijų dalyvavimą skatinant žemės ūkio veiklą, subalansuotą teritorinę kaimo ekonomiką ir bendruomenių plėtrą, įskaitant kaimo gyventojų užimtumo didinimą” (Projekto 1 str. 2 p. 2 dalis), o tai įtvirtinti padės savivaldybių pagal žemės buvimo vietą išduodami komisijų leidimai ir jų menamos galimybės (Projekto 2 str. 3-4 p.). Deja, šių komisijų sudarymo ir leidimų išdavimo tvarka Projekte nenumatyta ir tai pavedama padaryti Žemės ūkio ministerijai (Projekto 2 str. 5 p.). Atkreipiame dėmesį, jog įstatymo projekte nenumatant aiškių komisijos darbo gairių, kyla daug abejonių dėl komisijos nešališko darbo, nes rajoninės savivaldos lygmuo neretai pasižymi maža kompetencija

ir aukštu korupcijos lygiu, o žemės savininkus ir žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis vienijančių savivaldos organizacijų įtraukimas nešališko darbo taip pat gali neužtikrinti, nes komisijos išvadoms pateikti dėl leidimo pirkti žemę įstatyme skiriamas trumpas terminas. Esant aktyviai žemės rinkai, komisijų darbas taptų nuolatinio pobūdžio, todėl tiek laiko skirti komisijos darbe visuomenininkams būtų nebeįmanoma.

2. Nepritariame Projekto 2 str. 1 p. 1 ir 2 dalyse atsiradusiam keistam terminui dėl fizinių asmenų įgūdžių ir kompetencijos bei juridinių asmenų, kai teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turintiems asmenims skaičiuojamas laikotarpis „<...>ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų  iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos<…>”.

3. Nesutinkame, kad reikalavimai nebūtų taikomi kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai (Projekto 2 str. 6 p.), nes tuo pasinaudojus labai didelė dalis žemės ūkio paskirties žemės galėtų būti nenaudojama pagal paskirtį, nors naudojimo paskirtis būtų nekeičiama ilgą laiką, o tai nepagristai mažintų žemės ūkio produkcijos gamybos apimtis.

4. Nepritariame Projekte 3 str. 2 p. išdėstytai tariamai gyvulininkystės plėtrai, kai nebetaikomas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimas iki 500 ha, jeigu žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir žemė susiejama su sąlyginiais galvijais. Laikome tai nepagrįstu reikalavimu, nes negalima daryti išimčių kilnojamo turto susiejimui su nekilnojamu turtu, ir tuo pačiu tarpusavyje skaldyti augalininkystės ir gyvulininkystės ūkius, apibrėžiant skirtingas teises į žemės ūkio paskirties žemės nuosavybę. Suprantame realiai dirbančių žemė ūkio bendrovių nuogąstavimą dėl dirbamos žemės stygiaus, tačiau jos pajininkai, realiai būdami patys fiziniai asmenys, neturi turėti išskirtinio pirmumo prieš ūkininkus, taip pat fizinius asmenis.

Lietuvos ūkininkų sąjunga tvirtai laikosi nuomonės, kad įstatymuose įtvirtintas ribojimas leidžiantis vienam asmeniui įsigyti ne daugiau 500 ha turi galioti visiems be išimčių. Todėl nepritariame įstatymo nuostatai, kad susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. Ši nuostata neužtikrins skaidrumo, atsiranda galimybės apeiti įstatyme įtvirtintą didesnio nei 500 ha žemės ploto įsigijimo ribojimą, todėl manome, kad pradedant nuo pirmos akcijos (pajaus) proporcingai turi būti priskirtas juridinio asmens valdomas žemės ūkio paskirties žemės plotas, tik taip įstatymas bus vienodai teisingas visų asmenų atžvilgiu.

5. Ūkininkus neramina, kad įstatymas įsipareigojimą gaminti žemės ūkio produkciją iš pirkusiojo sklypą leidžia perkelti tretiesiems asmenims (Projekto 4 str. 4 p.). Investavęs asmuo į žemę, kaip nekilnojamąjį turtą savo įsipareigojimus nesunkiai perkels žemę išsinuomavusiam ūkio subjektui, kuris privalės paruošti reikiamas ataskaitas apie žemės naudojimą pagal paskirtį, tuo pačiu apkraus žemdirbius jau ir taip gausiomis ataskaitomis.

6. Abejojame Projekto 6-7 str., kuriuo numatomos baudos ir atsakomybė už žemės ūkio veiklos žemės sklype nevykdymą juridiniams asmenims, kuri skiriama ne už hektarą, o bendrai. Jeigu numatomos baudos juridiniams asmenims, tai jos turi būti numatomos ir fiziniams asmenims, kurie valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo nenaudoja pagal paskirtį ir sąmoningai nenuomoja sklypo galintiems užsiimti žemės ūkio produkcijos gamyba.

Tenka pripažinti, kad nuostatos, galinčios apsaugoti mūsų žemdirbius nuo vietinių ir užsienio žemės supirkinėtojų šiame įstatymo projekte liko neįtrauktos. Toks įstatymas neapsaugo tų, kurie gyvename Lietuvoje, norime dirbti žemę ir jos įsigyti. Teisės departamentų specialistų teigimu, mūsų pasiūlymai dėl nustatyto minimalaus gyvenimo Lietuvoje laikotarpio, dėl lietuvių kalbos mokėjimo, dėl galimybės žemę pirkti toje savivaldybėje, kur gyveni arba besiribojančioje, prieštarauja ES teisės normoms. Bet kodėl panašios nuostatos šiuo metu vis dar yra taikomos kitose ES šalyse?

Gerbiamieji Seimo nariai, raginame Jus iš tiesų ginti Lietuvos piliečių interesus, atstovauti žmonėms, kurie Jus rinko, Jumis pasitikėjo ir patikėjo Jums leisti įstatymus, apsprendžiančius jų gyvenimą ir veiklą Lietuvoje. Todėl raginame nepritarti siūlomam įstatymo Projektui.

Pirmininkas                                                                                                                                                         Jonas Talmantas

Pranešimas

Kaimo reikalų komitetas pasisako už kredito unijų stiprinimą

Seimo Kaimo reikalų komitetas balandžio 23 d. posėdyje pritarė Kredito unijų įstatymo 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 32, 33, 35, 36, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 8 ir 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 25(1), 39(1), 64(1), 65(1) straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-1410.

Komiteto nariai pažymėjo, kad rajonuose, miesteliuose ir kaimuose, kur nėra bankų, pašto skyrių ir bankomatų, kredito unijos labai reikalingos, nes gali teikti finansines paslaugas. Todėl pritarta svarstomo įstatymo projekto nuostatoms, suteikiančioms kredito unijoms galimybę teikti daugiau paslaugų. Kartu pritarta ir tam, kad būtų didinamas unijos įstatinis kapitalas nuo 15 iki 500 tūkst. litų bei iki 150 būtų padidintas privalomas kredito unijos narių skaičius. Tikimasi, kad tai sustiprins kredito unijų bendruomenę, kuri turės didesnę atsakomybę ir pasitikėjimą.

Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas

Leonardas Michelbertas (tel. (8 5) 239 6766, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.">This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.)

Informacija

Šeimos ūkių sąjunga informuoja, kad rytoj balandžio 23 d. Alantos profesinio mokymo

centre vyks seminaras apie vaistažolių ir dekoratyvinių augalų auginimą. Lektoriai

iš ASU Aleksandro Stulginskio universiteto. Seminaras nemokamas. Seminaro pradžia

9.30 val. pabaiga planuojama apie 14 val. Bus išduodami sertifikatai.

Kviečiame aktyviai dalyvauti

Utenos rajono savivaldybės Kaimo plėtros skyriaus vedėja

R.Jankauskienė

URŪS sveikina visus Utenos rajono ūkininkus

velykos 1

LŪS sveikinimas

Velyk sveik LUS 2014-1

 

ŽŪM informuoja

Žemės ūkio ministerija siūlo nedidelius valstybinės žemės sklypelius parduoti už vidutinę rinkos kainą

Žemės ūkio ministerija, įgyvendindama Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatyme ir Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme įtvirtintas nuostatas, pateikė Vyriausybei nutarimo ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“ projektą (toliau – projektas), keičiantį įsiterpusių (iki 4 arų) valstybinės žemės plotų pardavimo sąlygas.

Pagal minėtuose įstatymuose numatytą reglamentavimą nuo 2014-01-01 pakeista teritorijų planavimo dokumentų sistema. Taigi, šio projekto teikimo tikslas – nustatyti, kad žemės valdos projektai (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, žemės reformos žemėtvarkos projektai, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai ir žemės konsolidacijos projektai) nėra priskirtini teritorijų planavimo dokumentams.

Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna pažymi, kad ministerija, siekdama suvienodinti parduodamų laisvųįsiterpusių valstybinės žemės plotų (iki 4 arų) kainos nustatymą bei sumažinti pirkėjų pasipiktinimą dėl ilgai trunkančių procedūrų, siūlo įtvirtinti, kad parduodamų žemės plotų vertė būtų apskaičiuojama vienodai, t. y. už vidutinę rinkos vertę, apskaičiuotą pagal žemės verčių zonų žemėlapius.

Šiuo metu laisvi valstybinės žemės plotai,įsiterpę tarp privačiųžemės sklypų, parduodami nevienodomis sąlygomis – įsiterpę laisvi valstybinės žemės plotai, kuriuose pagal teritorijų planavimo dokumentussuplanuotos gyvenamosios teritorijos, parduodami už rinkos vertę, nustatytą atlikus individualų turto vertinimą, tuo tarpu mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpę valstybinės žemės plotai, kurių neįmanoma suprojektuoti kaip atskirų individualių mėgėjų sodo sklypų, nuo 2014-01-01 parduodami už vidutinę rinkos vertę.

Žemės rinkos vertę nustato turto vertintojas, kurio paslaugas užsako institucijos, parduodančios valstybinę žemę. Žemės sklypo vertinimo ataskaitos, kurioje nurodoma vertinimo žemės sklypo rinkos vertė, parengimo terminas – iki 20 darbo dienų.

Jei Vyriausybė pritars Žemės ūkio ministerijos parengtam projektui, visi įsiterpę laisvi valstybinės žemės plotai bus parduodami vienodomis sąlygomis – pagal žemės verčių zonų žemėlapius. „Taikant šį vertinimo metodą nereikės numatyti papildomo laiko žemės vidutinės rinkos vertei nustatyti, nes šią vertę institucijos, parduodančios valstybinę žemę, apskaičiuos pačios. Dėl to nereikės papildomų išlaidų, susijusių su vertės nustatymo paslaugomis, taip pat sutrumpės šių valstybinės žemės plotų pardavimo procedūra“, – teigia žemės ūkio ministras prof. V. Jukna.

Žemės ūkio ministerijos informacija

KRK informacija

Kaimo reikalų komitetas siūlo naujus saugiklius įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę

Kaimo reikalų komitetas šios dienos posėdyje pritarė komiteto sudarytos darbo grupės, Seimo narių grupės ir Vyriausybės parengtiems įstatymų projektams Nr. XIIP-1587, XIIP-1498(2) ir XIIP-1638 bei vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi nusprendė juos sujungti ir teikti Seimui svarstyti patobulintą įstatymo projekto variantą Nr. XIIP-1587(2).

Siūlomi tokie nauji saugikliai:

-        nepardavinėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus jau pradėtus procesus;

-        sugriežtinti patirties ir kvalifikacijos reikalavimus norintiems įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę: vietoj 1 metų iki 3 metų ilginamas laikas jiems vykdyti žemės ūkio veiklą ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas;

-        sugriežtinti susijusių asmenų apibrėžimą. Asmuo (fizinis ar juridinis) būtų laikomas susijusiu su kitu juridiniu asmeniu, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai (per kitus asmenis) valdo daugiau kaip 25 (vietoj galiojančių 50-ies) procentus balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime;

-        į žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procesą įtraukti vietos savivaldą: norintis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės asmuo turės gauti savivaldybės pagal žemės buvimo vietą tarybos sudarytos komisijos leidimą pirkti tokią žemę. Leidimo nereikės gauti, jei bendras asmens turimos nuosavybėje žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija 10 ha;

-        numatyti, kad asmuo įsigytą žemės ūkio paskirties žemę privalo 5 metus naudoti žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustatys Žemės ūkio ministerija. Už šio įpareigojimo nevykdymą siūloma taikyti administracinę atsakomybę.

Be to, siekiant suaktyvinti valstybės įmonės „Valstybės žemės fondas“ veiklą, siūloma leisti jai įstatyme nustatytais atvejais žemės ūkio paskirties žemę nuomoti, perimant nuomotojo teises ir pareigas, be aukciono asmeniui, teisėtai naudojusiam ją iki jos perėjimo valstybės nuosavybėn.

Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja

Gintarė Dešukaitė (tel. (8 5) 239 6316, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.">gintare.dešukaite@lrs.lt)

Ūkininkams informacija

Mūsų įmonė gamina šaldymo įrenginius ir manome, kad galėtume bendradarbiauti su ūkininkais. Galbūt jūs turite savo ūkininkų sąjungos sąrašus ir galėtumėte jais pasidalinti, kad mes turėtumėm galimybę su jais susisiekti ir pasiūlyti savo paslaugas.

Ačiū už atsakymus

Arminas Mosteika
Asistentas

BALTIC MASTER
Dariaus ir Gireno g.175
LT-02189 Vilnius, Lietuva

Tel. (+370 5) 230 6520, vidinis 117
Faks.
(+370 5) 230 6533

Mob.tel. (+370) 686-08391
This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it." target="_blank">el.p.:This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.
www.balticmaster.lt

Utenos rajono ūkininkų sąjungos prašymas

2 PROCENTŲ PARAMA

Jeigu  norėtumėte padėti  piniginėmis lėšomis, prašytume pervesti jas į paramos

                                 sąskaitą. Išanksto labai dėkingi

 

 MŪSŲ REKVIZITAI:

Pavadinimas:  Utenos rajono ūkininkų sąjunga ,

Įstaigos kodas: 303229466 (ne PVM mokėtojai),
  
 Adresas:  Utenio a. 11, Utena

 Banko sąsk.: 
LT66 5014 5000 1400 0973

ŽŪM informuoja

Žemės ūkio ministerija perskirsto kaimo plėtros lėšas svarbiausioms sritims

 

„Ministerija, siekdama sudaryti tinkamas sąlygas gyvulininkystės ir melioracijos plėtrai, perskirstė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos lėšų likučius ir naujojo 2014–2020 m. finansinio laikotarpio lėšas šioms sritims paremti“, – teigia žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna.

Lietuvos kaimo plėtros programos (toliau – programa)priemonei ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įgyvendinti 2013 m. ministerija buvo skyrusi 60 mln. Lt paramos lėšų, kuriomis buvo finansuojamos tik gyvulininkystės veiklą vykdančių ūkio subjektų paramos paraiškos. Tačiau norinčiųjų plėtoti gyvulininkystę pasirodė besą labai daug, buvo pateiktos 693 paraiškos 185,5 mln. Lt sumai. Taigi, paramai teikti skirtas lėšų biudžetas buvo viršytas 3 kartus. Todėl ministerija, siekdama patenkinti pareiškėjų lūkesčius, pagal programos kitas priemones sutaupytą 65,2 mln. Lt lėšų likutį papildomai skyrė priemonei ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“, kad bent iš dalies galėtų patenkinti 2013 m. pateiktas paraiškas. „Dedame pastangas patenkinti visas 2013 m. gyvulininkystės plėtros paramai gauti pateiktas paraiškas, panaudodami naujojo finansinio laikotarpio lėšas“, – pažymi žemės ūkio ministras.

Melioracijos reikmėms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą2013 m. buvo skirta 24,7 mln. Lt paramos lėšų, tačiau paraiškų paramai gauti buvo pateikta 118 mln. Lt sumai, taigi paramai teikti skirtas lėšų biudžetas viršytas 4,7 karto. „Iki šios dienos ministerijai pavyko pasiekti, kad paramos lėšų suma šiai veiklai finansuoti būtų padidinta iki 40 mln. Lt. Džiaugiamės galėdami pranešti, jog ir likusį 78 mln. Lt lėšų poreikį stengsimės maksimaliai patenkinti, panaudodami 2014–2020 m. finansinio laikotarpio lėšas“, – sako prof. V. Jukna.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Joomla templates by a4joomla