ducklings2.jpg

Naujienos

Utenos rajono ūkininikų sąjungos nariams

 

Pranešu , kad 2015m.kovo 25d.11val. įvyks Utenos rajono ūkininkų sąjungos

ataskaitinis susirinkimas ,Utenos rajono savivaldybėje mažoje salėje 3aukštas.

Utenos rajono ūkininikų sąjungos pirmininkas Mečislovas Bučelis

Ūkininkams informacija

Tręšti laukus galima nuo kovo iki lapkričio

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė įsakymą dėl tręšimo sąlygų 2015 m. nustatymo.

Nustatyta, kad mėšlu ir srutomis laukus galima tręšti nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. lapkričio 15 d. (įskaitytinai). Toks terminas nustatytas atsižvelgiant į Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą ir šių metų pavasario hidrometeorologines sąlygas.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

                       Kas išvaduos pieną iš pseudomokslinių teorijų

Lietuva yra jau ne pirma šalis, susidurianti su pieno juodinimo problema. Pastaruoju metu žiniasklaidoje pseudoekspertai su pasimėgavimu atskleidžia dar ir dar vieną „mitą“ apie sveiką ir naudingą produktą – pieną. Apie tai, iš kur pučia šie vėjai, Nobelio premijai nominuotus pieną tyrinėjančius mokslininkus ir artėjantį pasaulinės reikšmės įvykį mūsų šalyje kalbame su Lietuvos Respublikos vyriausiuoju valstybiniu veterinarijos inspektoriumi, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi dr. Jonu Miliumi.

             Aktyviai užkariauti rinką šiandien bando įvairūs produktai, pavyzdžiui, sojų gėrimai. Ar visa tai neprisideda prie gandų esą pieno vartoti nereikėtų?

Galima būtų kurti įvairiausias sąmokslo teorijas, tačiau faktai kalba patys už save – pasaulyje kiekvienais metais pieno produktų paklausa ūgteli apie 2 proc. Manau, kad ir Lietuvoje tokios kalbos įtakos vartotojų įpročiams neturės, juk pienas – vienas svarbiausių mūsų nacionalinės virtuvės produktų. Kuo tuomet pakeisime visų mėgstamus jogurtus, varškę ar mūsų tautinio paveldo pasididžiavimą – varškės sūrį?

Ką turėtume žinoti apie pieną?

Piene yra beveik visi žmogui reikalingi vitaminai ir mineralinės medžiagos. Kiekvienas studentas, studijuojantis biomedicinos mokslus, žino, kad paklaustas, kokiuose produktuose yra daugiausia mineralinių medžiagų ir vitaminų, niekada nesuklys įvardydamas pieną. Tą būdamas studentu žinojau ir aš, ir mano mokslo draugai, tą žino ir dabartiniai studentai. Jokios pseudomokslinės teorijos to nepaneigs.

Ar pienas skirtas tik vaikams?

Vaikams pienas ypač svarbus. Dar XIX a. pradžioje garsus Vilniaus daktaras Cemachas Šabadas, beje, tapęs daktaro Aiskaudos prototipu, suprato pieno svarbą. Jo iniciatyva Vilniuje buvo vykdomas projektas „Pieno lašas“ – miesto varguolių vaikams ir moterims, maitinančioms kūdikius, buvo teikiami nemokami pieno, maisto ir drabužių daviniai. Daktaras buvo įsitikinęs, kad pieno lašas gydo. Žvelgiant į šiuos laikus, 2013 m. Japonijos mokslininkai pristatė išsamią studiją, kurioje teigiama, kad šios šalies mokymo įstaigose vaikams pietums pradėjus duoti pieno produktų, jų augimas ir vystymasis žymiai pagerėjo. Mokslininkai nustatė, kad nuo 1936 m. iki 2010 m. 14 metų amžiaus vaikų vidutinis ūgis padidėjo 10 cm. Ir tam įtakos turėjo kasdienis pieno produktų vartojimas. Tokių studijų, pagrįstų mokslininkų surinktais įrodymais, apstu.

Pienas svarbus ir suaugusiųjų mitybai. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad nevartojantys pieno  ar kitų liesesnių  jo produktų, žmonės dvigubai dažniau suserga išeminiu insultu, negu tie, kurie per dieną suvartoja vieną ar dvi stiklines liesesnių pieno produktų. Įrodyta, kad pieno sudedamosios dalys teigiamai veikia visas žmogaus organizmo fiziologines sistemas. Pieno baltymai turi visas aminorūgštis, būtinas žmogaus organizmo ląstelių gamybai. Pieno riebalai, juos sudarančios riebiosios rūgštys dalyvauja ląstelių gamyboje, reguliuoja kraujospūdį, slopina diabeto vystymąsi, trukdo vystytis vėžinėms ląstelėms. Ne mažiau svarbios ir piene esančios mineralinės medžiagos, ypač kalcis, fosforas, jodas.

Kaip Jūs vertinate nepagrįstas kalbas apie pieno žalą?

Manau, kad didžiausias mūsų laikmečio laimėjimas, o tuo pat metu ir nelaimė – tai didžiulė maisto produktų pasiūla ir galimybės rinktis. Pasimetę tokioje gausoje, žmonės ieško patarimų, vaikosi madingiausios, veiksmingiausios ar stebuklingiausios dietos. Taip ir sukuriamos įvairios pseudomokslinės teorijos. Tačiau reikėtų atminti, kad daugelis tokių mitybos teorijų autorių sprendė savo individualias sveikatos problemas, o tai, kas veiksminga ir tinkama konkrečiam žmogui, kitam gali būti pražūtinga. Kita vertus, ten, kur žmonės kasdien jaučia maisto stoką ar badauja, tokių diskusijų nekyla. Beje, mokslininkai, sugalvoję būdą, kaip badaujantiems Afrikos ar Azijos vaikams patiekti pieno, kuris neprarūgtų karštyje, būtų lengvai transportuojamas ir neprarastų savo vertingų savybių, buvo nominuoti Nobelio premijai.

Kaip apdorojamas pienas, vasarą supirktas iš smulkiųjų ūkininkų? Ar jis saugus vartoti?

Mūsų tarnybos specialistai kontroliuoja visus pieno gamybos etapus nuo gyvuliui duodamo pašaro iki pieno išpilstymo į pakuotes, todėl puikiai galime vertinti riziką ir efektyviai reaguoti į kilusias problemas. Pastaruosius keletą metų nepasitaikė tokio atvejo, kad mūsų pieno produktuose būtų nustatyta saugos neatitikimų, todėl drąsiai galiu teigti, kad lietuviškas pienas yra saugus vartoti. Žinoma, kalbu tik apie tų ūkininkų produkciją, kurie atsakingai dalyvauja gyvulių sveikatingumo programose, reguliariai atlieka pieno tyrimus. Vartotojams tikrai nerekomenduočiau pasikliauti nelegaliai kiemuose ar turgaviečių patvoriuose neaiškios kokybės pienu prekiaujančiais prekeiviais.

Kuris pienas naudingesnis žmogaus organizmui: liesas ar riebus?

O tai jau kiekvieno individualus pasirinkimas. Maistingiausias yra riebesnis pienas, tačiau medikai ir dietologai rekomenduoja rinktis liesesnius produktus. Mūsų seneliai, dirbdami sunkius fizinius darbus, galėjo gerti ir šviežią, riebų, ką tik pamelžtą pieną. Šiais laikais mums jau nebereikia tiek energijos, tad ir maisto produktai turi būti liesesni, labiau atitinkantys poreikius.

Taigi, pieno produktai yra naudingi ir saugūs vartoti. Kaip, Jūsų nuomone, galima būtų užkirsti kelią klaidinančiai informacijai?

Šių metų rugsėjo mėnesį Žemės ūkio ministerija kartu su Lietuvos pienininkystės nacionaliniu komitetu bei Tarptautine pienininkystės federacija rengia Pasaulinį pienininkystės kongresą, į kurį susirinks apie 1 500 dalyvių iš viso pasaulio: ūkininkai, perdirbėjai, taip pat mokslininkai, kurie tyrinėja pieną. Šio kongreso tema yra „Tvarios pienininkystės svarba tenkinant mitybos poreikius“. Jame naujausius mokslinius darbus pristatys daugiausiai patirties šioje srityje turintys mokslininkai, kurie pateiks naujausius tyrimus apie pieno produktų vaidmenį įveikiant nepakankamą ir nesubalsuotą mitybą. Esu įsitikinęs, kad šio renginio metu bus pateiktas ne vienas moksliškai pagrįstas faktas apie pieno produktų naudą.

Dėkojame už pokalbį. Neabejojame, kad daugelis skeptikų, perskaitę šį interviu, jau šiandien parduotuvėje rinkdamiesi produktus, į pirkinių krepšelį vėl įsidės skanių ir vertingų pieno produktų.

Ūkininkams informacija

     Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjas 2015 m. Kovo 17 d. įsakymu Nr. Nr. 41VĮ-(14.41.2.)-278 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo Utenos rajono Leliūnų seniūnijos Leliūnų kadastro vietovėje patvirtinimo“ patvirtino teritoriją Utenos rajono Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimui. Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas pradedamas rengti 2015 m. balandžio 1 d. Su laisvos žemės fondo žemės sklypais Leliūnų kadastro vietovėje asmenys gali susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriuje arba Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje www.nzt.lt.

Pradedamo rengti Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rangovas - VĮ Valstybės žemės fondas, projekto autorė – Valerjana Stomienė, tel.    + 370 612 21931, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it., Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus specialistas, kuruojantis Leliūnų kadastro vietovę – Asta Kalasauskienė, tel. 870 686 054, el. p. asta.kalasauskienė@nzt.lt

Dėkojame už bendradarbiavimą

Skyriaus vedėjas                                                                                                                          Eugenijus Skardžius

          

Ūkininkams informacija

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 41VĮ-(14.41.2.)-274 ,,Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo Utenos rajono Tauragnų seniūnijos Tauragnų kadastro vietovėje patvirtinimo“ nuo š. m. balandžio 1 d. pradedamas rengti Tauragnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas.Su laisvos žemės fondo žemės sklypais Tauragnų kadastro vietovėje asmenys gali susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriuje arba Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje www.nzt.lt.

Pradedamo rengti Tauragnų kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rangovas - VĮ Valstybės žemės fondas, projekto autorė – Valerjana Stomienė (adresas: Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. + 370 612 21931, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus specialistė, kuruojanti Tauragnų kadastro vietovę – Danguolė Skliaustienė, tel. (8706) 86 051, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..">This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..

           Dėkojame už bendradarbiavimą.

Skyriaus vedėjas                                                                                                                               Eugenijus Skardžius

          

Ūkininkams informacija

     Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjas 2015 m. Kovo 17 d. įsakymu Nr. Nr. 41VĮ-(14.41.2.)-278 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo Utenos rajono Leliūnų seniūnijos Pakalnių kadastro vietovėje patvirtinimo“ patvirtino teritoriją Utenos rajono Pakalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimui. Pakalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas pradedamas rengti 2015 m. balandžio 1 d. Su laisvos žemės fondo žemės sklypais Pakalnių kadastro vietovėje asmenys gali susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriuje arba Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje www.nzt.lt.

Pradedamo rengti Pakalnių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rangovas - VĮ Valstybės žemės fondas, projekto autorė – Valerjana Stomienė, tel.    + 370 612 21931, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it., Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus specialistas, kuruojantis Pakalnių kadastro vietovę – Asta Kalasauskienė, tel. 870 686 054, el. p. asta.kalasauskienė@nzt.lt

Dėkojame už bendradarbiavimą

Skyriaus vedėjas                                                                                                                         Eugenijus Skardžius

          

Ūkininkams informacija

Intensyvūs gyvulininkystės ūkiai: kaip suderinti gamybą ir aplinkosaugą?

 

Seminaras

2015 m. kovo 31 d.

Aušros vartų g. 12, viešbutis „Domus Maria“, Vilnius

Renginio kalba:  lietuvių ir anglų, sinchroninis vertimas

Moderatorius: Edmundas Greimas, Lietuvos gamtos fondas

 

Renginio programa

 

09:30 – 10:00

Registracija

10:00 – 10:10

Sveikinimo žodis. Renginio organizatoriai

10:10 – 10:40

Intensyvios gyvulininkystės ūkiai Baltijos jūros regione. 2014 m. Švarios Baltijos koalicijos (Coalition Clean Baltic) atliktos ataskaitos rezultatai.

Jakub Skorupski, Švarios Baltijos koalicija

10:40 – 11:10

Maistinių medžiagų tvarkymas. Helsinkio komisijos susitarimas dėl žemės ūkio taršos mažinimo ir Europos Sąjungos direktyva dėl pramoninių išmetamųjų teršalų ir šios direktyvos papildomi dokumentai dėl geriausių prieinamų technologijų (BREF) intensyvios gyvulininkystės ūkiuose.

Gunnar Norén, Švarios Baltijos koalicija

11:10 – 11:35

Kiaulininkystės sektorius bendrame ekonominiame ir politiniame Lietuvos ir Europos kontekste.

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

11:35 – 12:00

 

Aplinkosauginiai reikalavimai intensyvios gyvulininkystės įrenginiams.

Vytautas Krušinskas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamentas

 

12:00 – 13:00

 

 

Pietūs

13:00 – 13:30

Kiaulių augintojų požiūris į šiuolaikinius rinkos ir reguliuojančių institucijų iššūkius.

Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija

 

13:30 – 14:00

 

Mėšlo tvarkymo ypatumai Baltijos jūros regiono šalyse – tręšimo ir energijos gavybos galimybės ir aspektai.

Ksawery Kuligowski, ADM Consulting Group S.A., Lenkija

 

14:00 – 14:30

 

Gyvulininkystės ūkiuose susidariusio mėšlo tvarkymo reikalavimai Flandrijos regione, Belgija.

Viooltje Lebuf, Vlaams Coördinatiecentrum Mestverwerking vzw, Belgija

 

14:30 – 15:00

Kavos pertrauka

15:00 – 15:30

 

Intensyvios gyvulininkystės ūkių poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai.

Prof. habil. dr. Algirdas Baubinas

 

15:30 – 16:00

 

Intensyvios gyvulininkystės ūkiai – problema be sprendimo.

Rimantas Braziulis, Lietuvos žaliųjų judėjimas;

Prof. habil. dr. Antanas Svirskis, Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija

16:00 – 17:00

 

Diskusija, klausimai pranešėjams. Seminaro apibendrinimas.

   

 

Renginį organizuoja: Švarios Baltijos koalicija (CCB), Lietuvos gamtos fondas ir Lietuvos žaliųjų judėjimas

 

Pageidaujančius dalyvauti renginyje, kviečiame registruotis el. pašto adresu: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Ūkininkams informacija

V. Baltraitienė: „Lietuva prašys Europos Komisijos papildomai paremti pieno gamintojus“

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pirmadienį, kovo 16 d., dalyvauja Briuselyje vykstančiame Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje, kur vienas iš svarbiausių svarstomų klausimų yra „Pieno sektorius: rinkos padėtis, tendencijos ir ES priemonės“.

2014 metais pieno sektoriaus situacija buvo ne kartą aktyviai aptarta Specialiojo žemės ūkio komiteto ir Tarybos posėdžių metu, ieškant sprendimų, kaip ją pagerinti. Kaip pažymi žemės ūkio ministrė, situacija Lietuvos pieno sektoriuje toliau išlieka įtempta. Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje apie 22 euro centus už kilogramą pieno – viena iš mažiausių Europos Sąjungoje, kai tuo tarpu ES vidurkis sudaro apie 32 euro centus už litrą pieno. Kai kuriems šalies pieno ūkiams supirkimo kaina yra sumažinta net iki 12–15 euro centų už kilogramą pieno. „Esame dėkingi Komisijai už jau skirtą paramą pieno gamintojams, patyrusiems nuostolių dėl Rusijos pieno gaminių importo embargo. Deja, ji yra nepakankama stabilizuoti pieno gamintojų padėtį. Tokios žemos pieno supirkimo kainos nepadengia pieno gamybos kaštų ir veda prie Lietuvos pieno sektoriaus nykimo. Per metus ūkių, laikančių karves, sumažėjo 6,7 proc. Dalis ūkių atsidūrė ypač nepalankioje situacijoje, nes turi įsipareigojimų bankams ir neišgali jų vykdyti. Manau, kad tai yra tęstinė neigiama Rusijos Federacijos embargo pasekmė. Taikomos rinkos organizavimo priemonės neduoda reikiamo rezultato situacijai stabilizuoti. Todėl Lietuva prašys Europos Komisijos skirti papildomą paramą iš ES biudžeto Lietuvos pieno gamintojams paremti“, – pabrėžia V. Baltraitienė.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Utenos rajono ūkininikų sąjungos nariams

Pranešu , kad 2015m.kovo 25d.11val. įvyks Utenos rajono ūkininkų sąjungos

ataskaitinis susirinkimas ,Utenos rajono savivaldybėje mažoje salėje 3aukštas.

Utenos rajono ūkininikų sąjungos pirmininkas Mečislovas Bučelis

 

 

Ūkininkams informacija

Parama veislininkystės paslaugoms – 3,3 mln. eurų

Žemės ūkio ministerija, ieškodama optimaliausių sprendimų dėl nepertraukiamo valstybės pagalbos teikimo subjektams, teikiantiems gyvulių veislininkystės paslaugas, žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu patvirtino su Konkurencijos taryba suderintas ir Europos Komisijos aprobuotas Pagalbos veislininkystei taisykles (taisyklės).

Šių taisyklių projektas parengtas vadovaujantis Europos Komisijos reglamento (ES) nuostatomis. Reglamente tiksliai įvardytos pagalbos teikimo kryptys ir intensyvumas. Jame numatyta, kad leidžiama teikti valstybės pagalbą ir apmokėti: iki 70 proc. tinkamų finansuoti genetinės kokybės nustatymo ir produktyvumo tyrimų, kuriuos vykdo trečiosios šalys, išlaidų; iki 100 proc. – kilmės knygų tvarkymo administracinių tinkamų finansuoti išlaidų ir iki 100 proc. – apmokėti tinkamas finansuoti konkursų, prekybos mugių arba parodų organizavimo ir dalyvavimo jose išlaidas.

Paraiškas pagalbai gauti dėl genetinės kokybės nustatymo ir produktyvumo tyrimų išlaidų ir kilmės knygų tvarkymo administracinių išlaidų kompensavimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos turės teikti pačios pripažintos veislininkystės institucijos, o paraiškas dėl konkursų, prekybos mugių arba parodų organizavimo ir dalyvavimo jose išlaidų kompensavimo Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai turės teikti Žemės ūkio rūmai.

Pagalba bus teikiama remti ūkinių gyvūnų genetinės kokybės nustatymą, įskaitant ir gyvulių eksterjero vertinimus, kuriuos atliks pripažintos veislininkystės institucijos, o taip pat ir produktyvumo tyrimus, kuriuos vykdo AB „Lietuvos veislininkystė“, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, AB „Kiaulių veislininkystės“ ir UAB „Šilutės veislininkystė“.

Ministerija nagrinėja Žemės ūkio rūmų, pripažintų veislininkystės institucijų ir kitų suinteresuotų institucijų raštu teiktus pasiūlymus dėl taisyklių, atsižvelgs į konstruktyvias pastabas bei pasiūlymus ir parengs taisyklių pakeitimo projektą, kuris bus pakartotinai derinamas su Konkurencijos taryba ir Europos Komisija.

Iš viso pagalbai veislininkystei 2015 m., kaip ir ankstesniaisiais metais, numatyta skirti 3,3 mln. Eur (11,3 mln. Lt).

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

. Baltraitienė: „Įsipareigojimus dėl kaimo plėtros programos prisiima ir ministerija, ir žemdirbiai“

Apie Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą kalbamės su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene.

Kaip pristatytumėte Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, kokia jos esmė?

Tai veiklos plėtra kaime, žmonių užimtumas ir Lietuvos žemės ūkio konkurencingumas tarp kitų Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių rinkose, taip pat smulkiųjų ūkių gyvybingumo išlaikymas ir stiprėjimas.

Kaip vertinate tą faktą, kad šiuo laikotarpiu programos lėšos mažesnės 14 proc. nei 2007–2013 m.?

Žinia, kad finansavimas kaimo plėtrai, kaip politikai, yra sumažintas ES lygiu. Žinoma, kuo didesnė parama, tuo geriau, todėl kai kurios ES valstybės mažino tiesiogines išmokas ir dalį jų perkėlė į kaimo plėtros programą. Man dar nedirbant ministre ministerija kartu su socialiniais partneriais apsisprendė palikti programoje tiek lėšų, kiek yra. Tikimės, kad per visą šį laikotarpį 1,98 mlrd. eurų investavus į žemės ūkį ir kaimo plėtrą, iš tikrųjų darbo vietų skaičius kaimo vietovėse žymiai išaugs. Nors lėšų yra mažiau, aš matau didesnes galimybes pasinaudoti parama nei praėjusiame laikotarpyje visoje programoje, ypač žymiai didesnės galimybės jauniesiems ūkininkas įsikurti.

Kokie yra šios programos prioritetai?

Mūsų prioritetai yra susiję su konkurencingumu, pridėtinės vertės ir darbo vietų kūrimu. Tai yra gyvulininkystė, sodininkystė, daržininkystė, uogininkystė. Šioms sritims teikiama pirmenybė, skiriamas didesnis paramos intensyvumas, aišku, nepamirštant ekologijos, tvaraus ir aplinkai draugiško ūkininkavimo metodų. Prioritetai teikiami jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, kooperatyvams ir jų nariams.

Ar teikiama pirmenybė iki šiol negavusiems paramos?

Kaimo plėtrą reglamentuojančiuose ES teisės aktuose yra tokia nuostata, kad projektai tarpusavyje turi konkuruoti, negalima nieko išskirti ir paramą dėl kokių nors priežasčių kam nors tiesiog atiduoti. Svarbiausia – paties projekto konkurencingumas, o dalyvauti sudarytos sąlygos visiems – ir naujai ateinantiems, ir jau dalyvavusiems paramoje. Tie, kurie ankstesniuoju laikotarpiu nesugebėjo projekto pateikti, dabar jau bus pasimokę ir galės dalyvauti. Manau, kad patenkinsime labai daug poreikių, nes lėšų programoje tam yra pakankamai. Baimė, kad nepajėgs dalyvauti programos investicinėje priemonėje, sklido iš smulkiųjų ūkininkų, tačiau jiems 100 balų sistemoje suteikėme net 20 prioritetinių balų, taigi jie iškart atsidurs eilėje aukščiau už tuos, kurie yra stambesni. Paprastai antrą trečią kartą paramos siekia stambieji ūkininkai, tačiau, teikdami prioritetinius balus, mes norime paskatinti paramos siekti ir smulkiuosius, kad jie galėtų plėtoti savo veiklą ir tapti didesni.

Žemdirbių interesai labai skirtingi, tad kokios pozicijos laikosi ministerija, atsižvelgdama į socialinių partnerių interesus?

Iš tiesų suderinti žemdirbių interesus labai sudėtinga, nes kiekviena sąjunga, kiekviena asociacija turi savo nuomonę. Man labai gaila, kad vieningos nuomonės dėl kaimo plėtros programos taip ir nesulaukėme iš Žemės ūkio rūmų. Jie yra skėtinė organizacija, turi tarpusavyje, diskutuoti, tartis ir nutarti, o ne viską palikti padaryti Žemės ūkio ministerijai. Savivaldai stiprinti ŽŪR gauna apie 350 tūkst. eurų kasmet, tai dideli pinigai. Tikėjomės šiame laikotarpyje iš ŽŪR sulaukti žymiai didesnės paramos, tariantis su socialiniais partneriais. Žinoma, jie lyg ir bandė tartis, tačiau vėliau vėl atskirai visos sąjungos ir asociacijos atvyksta į ministeriją su savo skirtingomis nuomonėmis. Mėginome rasti kompromisus arba tiesiog balsavome ir taip priėmėme sprendimus. Taip, pavyzdžiui, balsų dauguma buvo priimtas sprendimas, kad 1 projektas per visą paramos laikotarpį negali gauti didesnės paramos kaip 400 tūkst. eurų, nors kitas pasiūlymas buvo ir 200 tūkst. eurų. Tiems ūkiams, bendrovėms ar įmonėms, kurios yra labai pažengusios į priekį, tokios didelės investicijos tikrai yra reikalingos. Man nesuprantamas didžiųjų ūkių ir bendrovių nuogąstavimas, kad jie paliks už borto. Sulaukiame priekaištų, kad parama nueis pravalgymui. Visiška netiesa. Mes siekiame, kad didėtų mūsų prekinių ūkių konkurencingumas, bet negalime nuo žemės nuvaryti smulkesniųjų ūkių, kurie gal ir nesukuria didelės pridėtinės vertės, bet užsidirba pakankamai pajamų savo šeimoms išlaikyti.

O kokius įsipareigojimus turi prisiimti patys žemdirbiai?

Norėčiau palinkėti, kad žemdirbiai labai atsakingai vertintų savo galimybes, pretenduodami į paramą. Augalininkystėje paramos intensyvumas siekia 40 proc., gyvulininkystėje – 50 proc., taigi reikia turėti gana didelę savo pinigų dalį. Kitas momentas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, tai, kad per paramos laikotarpį pareiškėjas turi pasiekti tam tikrų rezultatų – ar tai galvijų skaičius turi išaugti, ar pelningumas padidėti, ar dar kiti dalykai. Tai yra griežtai prižiūrima ir kontroliuojama. Todėl labai svarbu įvertinti visas aplinkybes, kad paskui nebūtų nusiskundimų, jog rezultatų taip ir nepasisekė pasiekti. Tarkim, smulkesniems nebūtina iš karto prašyti visos didžiausios paramos sumos – 400 tūkst. eurų. Galima pradėti nuo mažesnės sumos, o per kitą paraiškų priėmimą vėl teikti projektą ir gauti likusią dalį. Kartais mums, lietuviams, yra būdinga imti viską, kiek duoda, negalvojant, ką daryti su ta parama. Deja, pasitaiko tokių atvejų, kai žemdirbiams nepasiseka įgyvendinti užsibrėžtų tikslų. Žinoma, tam būna ir objektyvių priežasčių, kaip, tarkim, labai kritusios pieno supirkimo kainos, o pieno ūkiai įgyvendina projektus, yra pasiėmę paskolų. Kiekvienas toks atvejis yra vertinamas ir analizuojamas atskirai.

Kaip vertinate projektų atrankai pasirinktą balų sistemą? Yra žemdirbių, manančių, kad jie taip ir nepajėgs įveikti numatytosios projektų atrankos balų ribos.

Atrankos sistema – 100 balų – pasirinkta visiškai reali. Projekto praeinamumo rodiklis – 35 balai tikrai nėra didelis. Ministerija buvo pasiūliusi 45 balų praeinamumo rodiklį, tačiau socialiniai partneriai pageidavo kitaip, buvo įsiklausyta į jų nuomonę ir paliktas galioti jų pasiūlymas. Kaip jau minėjau, smulkesnieji ūkiai gauna 20 atrankos balų, jei esi jaunas ūkininkas, gauni dar 15 balų, jei imiesi prioritetinių veiklos sričių – dar 10 balų. Tikrai šiuo atveju nėra ko skųstis. Nepasitenkinimo kalbos sklinda tendencingai ir melagingai, neva ministerija norinti kažkam sukurti blogesnes sąlygas. Tai netiesa, tokias kalbas vadinu tuščiu politikavimu bei noru, kad 5-6 proc. ūkių valdytų visą žemę ir galvijus.

Kai kas iš žemdirbių pageidautų atskiros paramos fiziniams ir juridiniams asmenims. Kokia Jūsų nuomonė?

Diskriminuoti ūkius pagal teisinę formą negalime, bet ir nėra jokio reikalo. Juk yra fizinių asmenų ūkių, didesnių negu bendrovės, kurie yra juridiniai asmenys. Negalime išskirti juridinių asmenų, nes jie, kaip ir fiziniai asmenys, kuria pridėtinę vertę ir turi teisę kartu su kitais konkuruoti. Šiuo atveju svarbu, kad visiems segmentams būtų sudarytos sąlygos gauti paramą, ir tai yra padaryta. Smulkesnieji pusiau natūriniai ūkiai gali gauti 15 tūkst. eurų supaprastintą paramą, jiems ir paraiškų priėmimas atskirai organizuojamas. Tie smulkesnieji negalės konkuruoti su stambiaisiais, bet galės, pasinaudodami parama, įsigyti pieno separatorių, melžimo aparatą, šaldytuvą pienui atšaldyti ar mini traktorių. Toks paraiškų priėmimas vyks jau šį pavasarį, tikimės, kad jis patenkins pusiau natūrinių ūkių poreikius. Skatiname, kad tokie ūkiai kooperuotųsi ir įgyvendintų visą maisto grandinę – nuo žaliavos gamybos iki perdirbimo ir prekybos.

Paprastai kviečiame į kaimą grįžti jaunimą. Ką jiems galėtume pasiūlyti?

Šiuo laikotarpiu labai supaprastinome paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Jauniesiems šiuo laikotarpiu galime pasiūlyti pradėti kurtis nuo nulio, jie gali grįžti iš užsienio ir pradėti veiklą. Asmuo gali ateiti visiškai be patirties, tačiau jam būtina sukurti tokį verslo planą, kuriame įrodytų, kad per numatytą laiką jis pasieks tam tikrų rezultatų. Asmuo gali net žemės neturėti ar turėti nuomojamos, tačiau jei turi nuosavos bent 5 ha, tai gauna 10 prioritetinių balų. Jauniesiems ūkininkams nereikia ir specialaus išsilavinimo, tačiau jei jį turi, jis yra vertinamas (tarkim, aukštasis žemės ūkio išsilavinimas) 10 prioritetinių balų. Noriu pabrėžti, kad jauniesiems ūkininkams mes išsiderėjome didžiausią paramą tarp Baltijos šalių ir Lenkijos. Jei jaunasis ūkininkas kurs gyvulininkystės srities ūkį, jis gaus 60 tūkst. eurų, jei augalininkystės – 50 tūkst. eurų, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje parama siekia tik 40 tūkst., Lenkijoje – 25 tūkst. eurų.

Ir Lietuvoje viešėjęs EK atstovas Felix Lozano Gallego, ir Jūs minėjote, jog kaimo plėtros programa nėra iškalta akmenyje, todėl ją bus galima keisti ir tobulinti. Kaip manote, kokie tai galėtų būti atvejai?

Kai aš pradėjau dirbti žemės ūkio ministre 2014 m. liepą, programa jau buvo pateikta Europos Komisijai. Jei tuomet būtume pradėję ją keisti, tai ji nebūtų buvusi patvirtinta dabar, o gal tik metų pabaigoje. Mes jau tuomet su socialiniais partneriais kalbėjome, kad norėsime peržiūrėti programą. Esame sutarę, kad dabar pradėsime įgyvendinti pagrindines priemones ­ „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, o paskui viską peržiūrėsime. Norime kiek sumažinti visų numatytųjų priemonių, o daugiau lėšų skirti toms, kurios kuria didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas, didina konkurencingumą, turi įtakos visai kaimo plėtrai. Priemonei „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ norime skirti tokią pačią pinigų sumą, kokia modernizavimui buvo skirta ankstesniuoju laikotarpiu, tuo tarpu dabar ji numatyta bent 80 mln. eurų mažesnė. Kai pragyvensime šiuo metus, žiūrėsime, ar dar ką nors reikia keisti, matysime, ar paklausios programos priemonės, ar žemdirbiams patogu jomis naudotis. Iki 2023 m. pabaigos, o tiek bus vykdoma ši programa, ir situacija, ir žemdirbių poreikiai gali keistis, todėl nuolat dirbsime su socialiniais partneriais ranka rankon ir ieškosime tinkamų sprendimų, kad programa visiems būtų priimtina.

Ūkininkams informacija

Išmokėta 338,8 tūkst. eurų tiesioginių išmokų

Tiesioginės išmokos yra labai svarbi žemdirbių pajamų dalis. Nuo 2014 m. gruodžio 1 d. pradėta mokėti pagrindinė tiesioginių išmokų dalis. Tiesioginės išmokos pareiškėjams bus išmokėtos iki 2015 m. birželio 30 d. Iš viso iki 2015 m. birželio 30 d. turi būti išmokėta per 412 mln. eurų.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos vasario 25 d. duomenimis, jau išmokėta 338,729 tūkst. eurų tiesioginių išmokų.

Tiesioginių išmokų už 2014 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus išmokėta 274,843 tūkst. eurų 117 223 pareiškėjams, tai sudaro 86,8 proc. lėšų. Tiesioginių išmokų už pirmuosius hektarus išmokėta 29,142 tūkst. eurų 111 436 pareiškėjams, tai sudaro 74, 48 proc. lėšų. Tiesioginių išmokų už pieną pagal specialiosios paramos schemą išmokėta 8,665 tūkst. eurų 31 217 pareiškėjų, tai sudaro 70,63 proc. paramos. Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų pieno gamintojams išmokėta 19,217 tūkst. eurų 48 727 pareiškėjams, tai sudaro 99,53 proc. lėšų. Atskirų tiesioginių išmokų už cukrų išmokėta 6,861 tūkst. eurų 1 612 pareiškėjams, tai sudaro 66,87 proc. lėšų. Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už bulius išmokėta 6,913 tūkst. eurų 18 783 pareiškėjams, tai sudaro 74,92 proc. lėšų. Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už ėriavedes išmokėta 182 tūkst. eurų 839 pareiškėjams, tai sudaro 98,98 proc. lėšų.

Joomla templates by a4joomla