ducklings2.jpg

Naujienos

Ūkininkams informacija

Lietuvos ekonomikos konferencijoje – apie žemės ūkio konkurencingumą

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė dalyvavo septintus metus iš eilės rengiamame ir jau tradiciniu tapusiame aukščiausio lygio forume „Lietuvos ekonomikos konferencija 2015“.

Savo pranešime ministrė apžvelgė žemės ūkio ir kaimo ekonomiką, įvardijo ūkių struktūros pokyčius, įvertino ES ir valstybės paramą žemės ūkiui, kalbėjo apie rizikos žemės ūkio versle valdymą ir naujų eksporto rinkų atvėrimą. Ministrė pažymėjo, jog geriausiai žemės ūkio vietą Lietuvos ūkio struktūroje atspindi bendrasis vidaus produktas. „Augantis žemės ūkis, maisto gamybos pramonė, žuvininkystė ir miškininkystė leido pasiekti beveik 9 procentus šalies BVP. Kaip pavyzdį galiu pateikti kitų ūkio šakų sukuriamą BVP: statybos - 6,5 proc., transporto – 12,1 proc.“, – kalbėjo V. Baltraitienė. Ji apgailestavo, kad Lietuvoje didesnę žemės ūkio produkcijos vertės dalį vis dar sudaro augalininkystės produkcija (viršija 60 proc.), tačiau nuolat mažėjusios gyvulininkystės apimtys pastaraisiais metais pagaliau stabilizavosi. „Mūsų tikslas – didinti ne žaliavos, o aukštos pridėtinės vertės perdirbtų gyvūninės bei augalinės kilmės produktų eksportą. Tokia gamyba turi ir socialinį aspektą – didina Lietuvos žmonių užimtumą“, – akcentavo žemės ūkio ministrė.

V. Baltraitienė itin gerai įvertino Lietuvos žemės ūkiui suteiktą ES paramą. „Lietuvos žemės ūkis nuo narystės Europos Sąjungoje pradžios gavo daugiau kaip 26 mlrd. litų paramos, kurios pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas ūkiams tapti konkurencingais Europos Sąjungoje rinkoje. Galiu teigti, kad mūsų žemės ūkis, įsisavinęs tokią paramą, jau yra pakankamai pasirengęs konkuruoti ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulinėje rinkoje. Nė viena kita ūkio šaka Lietuvoje nėra sulaukusi tokių investicijų ir paramos kaip žemės ūkis“, – pabrėžė ministrė.

Kalbėdama apie naujų eksporto rinkų atvėrimą, ministrė pažymėjo, jog Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, laukia Europos Sąjungos – Jungtinių Amerikos Valstijų Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties. „Europos Sąjunga ir Amerika yra du didžiausi pasaulyje ekonominiai subjektai, kurie sukuria beveik pusę pasaulio bendrojo vidaus produkto. Net neabejoju, kad sutartis atvers naujas galimybes ir lietuviškiems produktams. Įsivaizduokime mastus – vienos dienos prekių ir paslaugų apyvarta tarp Europos Sąjungos ir Amerikos yra 2 milijardai eurų. Tiek ūkininkai tiek maisto perdirbėjai reiškia susirūpinimą, esą, dėl šios sutarties tiek į Lietuvą, tiek į Europos Sąjungą pradės plūsti ne tokių aukštų kaip Europos Sąjungos standartų produktai. Tačiau derybose yra numatyta, kad į Europos Sąjungos rinką tiekiamų produktų kokybė atitiks tik aukščiausius standartus“, – savo pranešimą apibendrino žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė.

Ūkininkams informacija

UAB „Imlitex“                                                                                         Data: 2015 02 23

Įmonės kodas: 134004743                                                                

PVM mokėtojo kodas: LT 340047413                      

Adresas: Europos pr. 124, LT 46351, Kaunas

 

                                              KOMERCINIS PASIŪLYMAS                             

                                                                                                                            

Utenos rajono Ūkininkų sąjungos nariams siūlome įsigyti trąšų pavasario tręšimui

ypatingai geromis kainomis ir sąlygomis:

 

Amonio nitratas (500 kg)   - kaina EUR be PVM - 285,00         kiekis 288t

Amonio sulfatas (500 kg) -   kaina EUR be PVM – 200,00         kiekis 120t

NPK 15-15-15+10,5S (800 kg)- kaina EUR be PVM – 330,00   kiekis 240t

NPK 16-16-16 (500 kg) -     kaina EUR be PVM - 335,00         kiekis 240t

Kalkių trąšos Oxyfertil 90% (3-7mm), (500 kg) – kaina EUR be PVM – 120,00

Pristatymas nemokamas, atsiskaitymas pagal susitarimą. Taip pat galime pasiūlyti ir kitokių trąšų Jūsų ūkiams.

Pasiūlymas galioja: iki 2015 m. kovo mėn. 05 d.

Su pagarba,

Pardavimų vadybininkas

Valdas Pupeikis

Tel. 8-620-78285

                                                                                                                                                      

Ūkininkams informacija

PRIEDAS

MOKYMAI „TIESIOGINĖ PARAMA NUO 2015 M.“

2014 m. vasario 23-27 d.

Rytinė sesija: 9–12 val., popietinė sesija: 14–17 val.

DARBOTVARKĖ

9.00-9.05 arba 14.00-14.05 Įžanginis sveikinimo žodis (Delegacijos vadovas)

9.05-11.05 arba 14.05-16.05 Tiesioginė parama 2015 m. (Bendrieji reikalavimai, Aktyvus ūkininkas, Žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai, Žalinimas, Susietoji parama, Jauniesiems ūkininkams skirta išmoka už plotus) Pranešėjai: Išmokų už plotus skyriaus atstovai.

11.05-11.50 arba 16.05-16.50 Klausimai, diskusija.

11.50-12.00 arba 16.50-17.00 Apibendrinimas

RENGINIŲ GRAFIKAS

Apskritis

Renginio data, savaitės diena

Renginio laikas

Renginio vieta

Tauragės

2015-02-23

Pirmadienis

9-12 val.

Tauragė, Respublikos g. 2, (Tauragės rajono savivaldybės administracijos pastatas)

Klaipėdos

14-17 val.

Kretinga, J. Pabrėžos g. 1, (Kretingos rajono kultūros centro pastatas)

Telšių

2015-02-24

Antradienis

9-12 val.

Telšiai, Žemaitės g. 14 (Telšių rajono savivaldybės administracijos pastatas)

Šiaulių

14-17 val.

Šiauliai, Vilniaus g. 263 (Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pastatas)

Marijampolės

2015-02-25

Trečiadienis

9-12 val.

Marijampolė, Basanavičiaus aikštė 1, (Marijampolės savivaldybės administracijos pastatas)

Alytaus

14-17 val.

Simnas, Vytauto g. 38 (Simno kultūros centro pastatas)

Kauno

2015-02-26

Ketvirtadienis

9-12 val.

Kaunas, Savanorių pr. 371 (Kauno rajono savivaldybės administracijos pastatas)

Panevėžio

14-17 val.

Panevėžys, Vasario 16-osios g. 27 (Panevėžio rajono savavaldybės administracijos pastatas)

Utenos

2015-02-27

Penktadienis

9-12 val.

Utena, Utenio a. 4 (Utenos rajono savivaldybės administracijos pastatas)

Vilniaus

14-17 val.

Vilnius, Gedimino pr. 19 (Žemės ūkio ministerijos pastatas).

Ūkininkams informacija

Trąšų saugojimo, naudojimo ir apskaitos kontrolės pirminėje pašarų gamyboje aprašo

priedas

(Trąšų naudojimo apskaitos žurnalo forma)
 

TRĄŠŲ NAUDOJIMO APSKAITOS ŽURNALAS

(20____       metai)

Žemės ūkio veiklos subjektas (fizinio asmens vardas,

pavardė ar juridinio asmens pavadinimas) ______________________________________________

Žemės ūkio valdos ar Ūkininko ūkio registre registracijos Nr.______________________________

Trąšų pavadinimas

Sklypo (lauko)

kuriame naudotos trąšos

Auginamo

augalo

pavadinimas

Tręšimo

data

Tręšimo

tiekis,

1 ha

Panaudota

trąšų

iš viso

numeris

plotas,

ha

t

kg

   t

(6*3)

kg

(7*3)

1

2

3

4

5

6

7

8

9

1. Ūkyje pagamintos trąšos

               

iš jų:

               

srutos

               

mėšlas

               

skystasis mėšlas

               

.......

               

2.Mineralinės trąšos

               

iš jų:

               

azoto trąšos (N):

               

......

               

.....

               

fosforo trąšos P2O5):

               

.......

               

......

               

kalio trąšos (K2O2)

               

.......

               

......

               

NPK trąšos:

               

.......

               

......

               

3. Organinės trąšos:

iš jų:

               

(kompostas, žemės ūkio produktų perdirbimo, maisto pramonės orga­ninės atliekos, dumblas, sapropelis, smulkinti ragai ir kitos organinės medžiagos, tinkamos naudoti kaip trąšos)

               

........

               

.........

               

4. Mikroelementų trąšos, kalkinimo medžiagos, dirvos savybių gerinimo medžiagos, substratai

               

........

               

........

               

Žurnalą užpildė                                       _________________               _____________________

                                                                                           (parašas)                                         (vardas, pavardė)

Ūkininkams informacija

                                                                                                                                                              

                      d.

                                                                                                                                                                                                                                    

                                                                                     

TRĄŠŲ SAUGOJIMO, NAUDOJIMO IR APSKAITOS KONTROLĖS PIRMINĖJE PAŠARŲ GAMYBOJE APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.Trąšų saugojimo, naudojimo ir apskaitos kontrolės pirminėje pašarų gamyboje aprašo (toliau – Aprašas)tikslas – mažinti neigiamą poveikį gyvūnų ir žmonių sveikatai, užtikrinti trąšų saugojimo, naudojimo ir apskaitos kontrolę pirminėje pašarų gamyboje.

2. Aprašo nuostatos taikomos žemės ūkio veiklos subjektams, Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje (į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (toliau – PPIS) įvesti, išsaugoti ir patvirtinti duomenys)deklaravusiems 10 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų, užsiimantiems pirmine pašarų gamyba ir laikantiems bei naudojantiems trąšas laukams tręšti.

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

3. ŠiameApraševartojamos sąvokos:

3.1. Pirminė pašarų gamyba – kaip apibrėžta 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 183/2005, nustatančiame pašarų higienos reikalavimus (OL 2005 L 35, p. 1).

3.2. Trąša – medžiaga, kurios pagrindinė funkcija – tiekti augalams maistines medžiagas.

3.3. Tręšiamasis produktas – dirvožemio gerinimo medžiaga, augalų augimo stimuliatorius, augalų augimo reguliatorius, tręšiamasis šalutinis produktas. Prie tręšiamųjų produktų priskiriamos ir auginimo terpės.

3.4. Tręšimo norma – didžiausias leidžiamas augalų maisto medžiagų ir (ar) kitų medžiagų, veikiančių augalų augimą, kiekis tręšiamo ploto vienetui, kuris gali patekti į dirvožemį ar auginimo terpę tręšiant augalus. Tręšimo norma gali būti metinė ir vienkartinė.

3.5. Kitos apraše vartojamos sąvokos atitinka Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimų aprašas), ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

III SKYRIUS

TRĄŠŲ SAUGOJIMO REIKALAVIMAI

4. Sandėliai (patalpos), kuriuose laikomos trąšos, turi atitikti Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkio technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 10:2013, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-825 „Dėl Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkio technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 10:2013 patvirtinimo“, reikalavimus.

5. Pakuotos trąšos gali būti laikomos sandėliuose arba lauke ant padėklų, apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, atmosferos kritulių taip, kad maišai nestovėtų vandenyje ir vanduo nesikauptų ant maišų.

6. Palaidos trąšos laikomos tik sandėlyje. Skirtingų rūšių palaidos trąšos sandėlyje laikomos atskirtos pertvaromis arba atskirose talpyklose.

7. Didelį azoto kiekį (N > 28 %) turinčios amonio nitrato trąšos laikomos tik supakuotos.

8. Skystosios trąšos laikomos sausame, uždarame sandėlyje, tik sandariose, atspariose atmosferos poveikiui ir nedegiose talpose.

9. Trąšos laikomos atskirai nuo kaitinimo šaltinių ar liepsnos, tepalų, degių medžiagų, rūgščių, šarmų ar kitų cheminių medžiagų, augalų apsaugos produktų, pašarų bei atsižvelgiant į kiekvieno trąšų tipo ypatybes taip, kad nekiltų pavojus joms patekti į aplinką.

10. Mėšlo ir srutų kaupimas bei laikymas ūkiuose turi atitikti Reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus.

11. Tręšiamųjų produktų laikymui taikomi reikalavimai, nustatyti šio aprašo 5–10 punktuose.

IV SKYRIUS

TRĄŠŲ NAUDOJIMAS AUGALAMS TRĘŠTI

12.Augalai turi būti tręšiami pagal kasmet sudaromus tręšimo planus, naudojant optimalias, aplinką tausojančias trąšų normas, rekomenduojamas mokslo įstaigų, atsižvelgiant į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių Nr. 91/676/EEB (OL L 375, 1991, p. 1) nuostatas.

13. Ūkio subjektas, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis, turilaikytis Reikalavimų apraše apibrėžtų nuostatų.

V SKYRIUS

NAUDOJAMŲ TRĄŠŲ APSKAITA

14. Ūkio subjektas, naudojantis trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą (priedas), nurodydamas tręšiamų laukų plotus, tręšimo laiką, naudotų trąšų pavadinimus ir jų kiekius.

15. Ūkio subjektas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui teikia ataskaitą apie žemės ūkio valdoje naudotus trąšų kiekius per praėjusius kalendorinius metus pagal formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 3D-452 „Dėl duomenų apie žemės ūkio valdose naudojamas trąšas teikimo“.

VI SKYRIUS

TRĄŠŲ KONTROLĖS ATLIKIMO TVARKA

16.Trąšų naudojimą pirminėje pašarų gamyboje kontrolę atlieka Valstybinė augalininkystės tarnyba prie   Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1150 „Dėl Valstybinių kontrolės institucijų atliekamų patikrinimų“, kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais ūkio subjektų veiklos priežiūrą.

17. Tarnyba rengia metinį trąšų kontrolės patikrinimų planą (toliau – planas), kurį tvirtina Tarnybos direktorius.

18. Tarnybos specialistas trąšų naudojimo pirminėje pašarų gamyboje kontrolę atlieka pagal sudarytą ir patvirtintą planą. Atvykęs į vietą, jis pateikia tarnybinį pažymėjimą, pavedimą dėl patikrinimo atlikimo ir supažindina su tikrinimo užduotimi ūkio subjektą ar jo atstovą.

19. Tarnybos specialistas, vykdantis trąšų naudojimo pirminėje pašarų gamyboje kontrolę, turi teisę naudotis filmavimo, fotografavimo priemonėmis.

20. Tarnybos specialistas, atliekantis trąšų naudojimo pirminėje pašarų gamyboje kontrolę, įvertina, ar trąšos naudojamos pagal optimalias, aplinką tausojančias trąšų naudojimo normas, ar kasmet sudaromi tręšimo planai.

21. Tarnybos specialistas, atlikęs trąšų saugojimo, naudojimo ir jų apskaitos įvertinimą,surašo Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos Tikrinimo aktą.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22.Asmenys už šio aprašo nesilaikymą ir dėl to padarytą žalą aplinkai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Ginčai, kilę dėl aprašo vykdymo, sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Tikrinimo aktą suinteresuotieji asmenys turi teisę apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

______________________

Ūkininkams informacija

Patręšus per dideliu azoto trąšų kiekiu pradinėje stadijoje, rapsai užmezga daugiau lapų negu ankštarų. Patręšus per mažai, rapsai užmezga mažiau ankštarų.

 

Taisyklingas rapsų tręšimas.

Net ir anksti pasėtus ir vešlius pasėlius būtina patręšti pirmuoju tręšimu azoto trąšomis. Kokie trąšų kiekiai rekomenduojami 1 ir 2 tręšimui ir kokiai atvejais jūs turėtumėte pasėlius patręšti vėlyvu tręšimu aiškina dr. Hangeorg Schoenberger, UN Agrar GmbH (UAB).

Šiais metais lapų masės rapsams tikrai netrūksta. Net ir apie rugsėjo 10d. pasėti rapsai iki metų pabaigos sugebėjo užmegzti mažiausiai 8 lapus.

Rugsėjo pradžioje arba dar anksčiau išdygę rapsai užmezgė nuo 2 iki 4 lapų daugiau. Kai kurių augalų senesni lapai yra neįprastai dideli su ilgai lapkočiais.

Anksti pasėti rapsai iki Kalėdų išaugino menkas šaknis, lyginant su lapų mase. Vėlesniuose pasėliuose priešingai, ūglių ir šaknų masė pasiskirstė tolygiai. Vėlyviems rapsų pasėliams švelnus ir daugiausiai sausas ruduo buvo palankus. Dauguma augalų išaugo stiprūs ir gana vešlūs.

Kiek azoto jau yra rapsų augaluose?

Siekiant nustatyti pirmojo tręšimo azoto trąšomis kiekį, būtina nustatyti, kiek azoto rapsams pavyko pasisavinti rudenį. Tai jūs galite nustatyti pagal iki žiemos užmegztų lapų skaičių ir pasėlių tankumą:

  • Rapsų pasėliai su 30 augalų/m2 ir su 12 lapų ant kiekvieno augalo rudenį pasisavino nuo 100 iki 120 kg/ha azoto. Jeigu augalų tankumas siekia 50 augalų/m2, pasisavinto azoto kiekis yra nuo 130 iki 150 kg/ha.
  • Rugsėjo pradžioje pasėti rapsai, užmezgę po10 lapų ant kiekvieno augalo, kai pasėlių tankumas siekia 40 augalų/m2, iš dirvos sugebėjo pasisavino nuo 70 iki 80 kg/ha azoto.
  • Vėliau (rugsėjo 18d.) sudygę rapsai dažniausiai sugebėjo užmegzti 8 lapus ant kiekvieno augalo ir pasisavinti apie 50 kg/ha azoto, kai pasėlių tankumas siekia 40 augalų/m2 .
  • Esant normaliam pasėlių tankumui nuo 25 iki 50 augalų/m2 ir, kai viršutiniame dirvos sluoksnyje yra pakankamai šaknų, o šaknies kaklelio skersmuo siekia 6 mm, laikoma, kad buvo pasisavinta nuo 40 iki 50 kg/ha azoto.
  • Rapsai, kurių šaknies kaklelio skersmuo siekia nuo 8 iki 10 mm, iki žiemos sugebėjo pasisavino nuo 70 iki 80 kg/ha azoto.
  • Rapsai, kurių šaknies kakleliai stori ir skersmuo siekia nuo 12 iki 15 mm, sugebėjo pasisavinti apie 50 kg/ha azoto.

Alternatyvūs pasisavinto azoto kiekio nustatymo metodai

                 Kai kurie ūkininkai rapsų iki žiemos pasisavintą azoto kiekį apskaičiuoja pagal šaknies kaklelio skersmens ilgį. Pritaikius šį metodą, galime kalbėti apie tokius azoto kiekius:

Jeigu azoto kiekiui nustatyti Jūs naudojate rapsų svarstykles (prancūziškas metodas), jūs turėtumėte atsižvelgti į tai, kad kuo didesnė augalų masė ir kuo labiau jie išsivystę, tuo mažesnis azoto kiekis rapsuose. Kaip skiriasi pasisavinto azoto kiekiai priklausomai nuo pasėlių išsivystymo jūs galite pamatyti lentelėje Nr1.

Lentelė 1: pasisavinto azoto kiekis iki žiemos priklausomai nuo masės

ŽM

Kg/m2

SM

Kg/m2

SM

Cnt/ha

N (azoto) –kiekis %

N (azoto) pasisavinimas kg/ha

Rapsų išsivystymas

1.0

10

10

4,1 – 5,0

40 – 50

6 lapai

1,5

10

17

3,9 – 4,3

65 – 75

8 – 10 lapų

2,5

11

28

3,4 – 4,0

95 – 110

10 – 12 lapų

3,2

12

38

3,2 – 3,7

120 -140

12 – 14 lapų

4,0

13

52

2,7 – 3,4

140 – 180

Daugiau nei 14 lapų

                                                                                      ŽM – žalia masė (šviežia), SM – sausa masė %

Taikant šį metodą atkreipkite dėmesį, kad kuo didesnė augalo masė, tuo mažesnis azoto kiekis jame.

Jeigu matote, kad jūsų rapsams (net jeigu ir nevisame pasėlyje, o tik tam tikrose plotuose) trūksta azoto, jūs turėtumėte nuo jau apskaičiuoto pasisavinto azoto kiekio atimti apie 20 %. Ir atvirkščiai, jeigu rapsai gavo pernelyg daug azoto ir yra jau tikrai „mėlynos“ spalvos, skaičiuojame, kad rapsai jo pasisavino apie 25 % daugiau.

Pasisavinto azoto kiekio apskaičiavimas pagal lapų išsivystymą praktikoje pasiteisino. Jeigu pirmieji lapai jau apmirę, jūs galite skaičiuoti dar turimus lapus bei lapų užuomazgas ant ūglio. Kitus skaičiavimo būdus galite pamatyti lentelėje.

Ar sniegas ir speigas šiais metais sąlygos lapų praradimus, kalbėti dar anksti. Kuo vešlesni rapsai, tuo didesnė tikimybė, kas nušals daugiau lapų. Rapsams tai nepakenks tol, kol vegetatyvinis pumpuras liks nepažeistas. Mažesni lapų skaičius turi ir privalumų: kuo daugiau šviesos patenka, tuo geriau pumpurams lapų pažastyse.

Nušalusiuose rapsų lapuose esamas mineralinis ir amidinis azotas lapams pilnai nušalus, iškart tampa prieinamas augalui. Baltyminis azotas tuo tarpu atvirkščiai turi būti mineralizuotas ir tik po to taps prieinamas rapsams.

Pasisavinto azoto kiekis iki žiemos ir pasėlio išsivystymas iki stiebo augimo pradžios yra vienas svarbiausių veiksnių, nuo kurio priklauso rapsų derlius. Jeigu iki to laiko rapsai pasisavino per mažai azoto ir dėl to silpnai išsivystė, jie užmegs mažiau ankštarų. Kita vertus, rapsai kaip kopūstinis augalas (kryžmažiedžių šeimos augalas), užmezga daugiau lapų negu ankštarų tada, kai šoninių ūglių formavimosi tarpsniu pasisavinama per daug azoto. Dėl šios priežasties, jūs turėtumėte parinkti tokį kiekį azoto trąšų pirmam tręšimui, kuris atitinka jūsų pasėlio išsivystymo lygį.

Stiprius rapsus reikia tręšti mažiau: nepaisant didelės lapų masės, anksti pasėtiems rapsams šiais metais rekomenduojamas ankstyvas regeneracinis tręšimas. Ši priemonė skatina citokininio sintetinimą šaknų viršūnėse. Šis fitohormonas atsako už ankštarų užmezgimą ir įtakoja sėklų kiekį ankštarose.

Regeneracinio tręšimo kiekis priklauso nuo dirvožemio. Reikalingus trąšų kiekius pasėliams su 12 ir daugiau lapų jūs galite pamatyti lentelėje Nr. 2. Esant lengviems ir drėgniems dirvožemiams, atkreipkite dėmesį į tai, kad nederėtų per daug tręšti rapsų. Per didelis trąšų kiekis esant sunkiems dirvožemiams arba vyraujant sausiems orams nėra toks pavojingas.

Tuo atveju, jeigu regeneracinį tręšimą galite įmanoma atlikti tik prasidėjus vegetacijai arba, jeigu rapsai iššalo, rekomenduojamos nitratinės azoto trąšos apie 25 kg/ha. Šios trąšos aktyvuoja citokininą ir skatina augimą.

Jeigu šį tręšimą galite pritaikyti jau 4-6 savaitės iki rapsų stiebų augimo, regeneraciniam tręšimui labiausiai tinka karbamidas (Alzonas) arba azoto trąšos su amoniu, tokios kaip pavyzdžiui SSA (amonio sulfatas nitratas) arba Piamon S. Rapsų stiebų augimas prasideda vėliausiai pereinant prie ilgųjų dienų periodo (dienos trukmė 12 valandų, dažniausiai nuo kovo 20d.).

Lentelė 2: azoto kiekiai esant vešliems pasėliams1)

Dirvožemio tipas

S, IS

Sl, uL

L,ul

IT

Tręšimas azoto trąšomis iki vasario vidurio

Karbamidu, SSA (amonio sulfatu – nitratu arba Pimon S)

40

50

50

70

Tręšimas azoto trąšomis iki kovo pradžios

Karbamidu, Piamon S

60

70

70

90

KAS, ASS, AHL (mažiausiai 25% NO3-N)

40

50

50

70

  1. Azoto kiekiai kg/ha ankstyviems rapsams su 12 ir daugiau lapų ant kiekvieno augalo.

Labai išsivysčiusiems rapsams reikia azoto, kad jie galėtų užmegzti ankštaras.

Pirmas tręšimas azoto trąšomis esant normaliems pasėliams: rapsai, kurie iki žiemos nesugebėjo užmegzti 12 lapų, pavasarį pirmiausiai turi užmegzti naujus lapus iki prasidedant ilgųjų dienų periodui, kai prasidės stiebų augimas. Pirmo tręšimo azoto trąšomis kiekis priklauso nuo to, ar, prieš prasidedant ilgųjų dienų periodui, dar yra pakankamai laiko naujiems lapams užmegzti. Ten, kur vegetacija prasideda vėlai arba, pavasarį vyrauja sausi orai, pasėlius reikia patręšti didesniu trąšų kiekiu. Tai taip pat galioja priemolio ir molingiems dirvožemiams.

Siekiant nustatyti reikalingą azoto trąšų kiekį pirmajam pasėlių, užmezgusių 10 ar mažiau lapų tręšimui, atkreipti dėmesį:

  • Į tai, kad tręšimo tikslas yra patręšti iki stiebo augimo pradžios ir
  • Į azoto kiekį, kurį išlaisvina lapų masė.

Tręšimo tikslą apskaičiuojame taip: ten, kur vegetacija prasideda anksti, t.y. iki kovo pradžios ir drėgmės kiekis pavasarį pakankamas, iki stiebų augimo pradžios pakanka pasisavinti iki 120 kg/ha. Tose vietovėse, kuriose pavasarį vyrauja sausi orai, reikėtų pasisavinti 140 kg/ha.

Vietovėse, kuriose vegetacija prasideda vėlai (nuo kovo vidurio), ir drėgmės kiekis pavasarį pakankamas, pirmajam tręšimui jūs turėtumėte rinktis tokį kiekį azoto trąšų, kad iki prasidedant stiebo augimo stadijai, rapsai spėtų pasisavinti 140 kg/ha azoto. Jeigu pavasarį vyrauja sausi orai, pasėliai būtinai turėtų pasisavinti 180 kg/ha azoto.

Šiems kiekiams rekomenduojami papildomi arba avansu gauti kiekiai: priemolio dirvožemiuose 20 kg/ha azoto trąšų daugiau, o molinguose netgi 30 kg/ha azoto trąšų daugiau. Jeigu Nmin – reikšmės (minimalaus azoto kiekio) smėlio dirvožemyje daugiau nei 40 kg/ha azoto ir priemolio/molio daugiau nei 70 kg/ha, jūs turėtumėte iš to gaunamas reikšmes atimti iš numatomo pasisavinto azoto kiekio.

Iš bendro azoto trąšų kiekio jūs turėtumėte atimti azoto kiekį gaunamą iš lapų masės. Azoto kiekis iš nušalusių lapų, kuris vegetacijos pradžioje vėl bus prieinamas rapsams, sudaro maždaug 40% iki žiemos pasisavinto azoto kiekio. Pavyzdžiui: jeigu pasėlis su 8 lapais ant kiekvieno augalo, kai tankumas 40 augalų/m2,iki žiemos pasisavino 50 kg/ha azoto, pradiniam tręšimui reikėtų skirti apie 20 kg/ha (40% ) azoto trąšų kiekio.

Iš bendro azoto kiekio tręšimui ir azoto kiekio esančio lapų masėje, jūs galite apskaičiuoti azoto trąšų kiekį pirmajam tręšimui. Du skaičiavimo pavyzdžiai parodyti lentelėje Nr.3. Normaliai išsivysčiusiems rapsų pasėliams molinguose dirvožemiuose reikėtų dar beveik dvigubai daugiau azoto pirmajam tręšimui, palyginus su gerai išsivysčiusiais pasėliais smėlio dirvožemyje.

Lentelė 3: Taip galima nustatyti azoto trąšų kiekį pradiniam tręšimui (pavyzdžiai)

   

Vietovė

Smėlio dirvožemis su 30 BP (Miunsterlandas)1)

Molingas dirvožemis su 50 BP (Tiuringija)2)

Rapsai pasėti (rapsų sėklos)

Rugsėjo 2d., 40 augalų viename m2

Rugsėjo 8d., 40 augalų viename m2

Išsivystymo lygis iki žiemos

10 lapų ant kiekvieno augalo arba šaknies kaklelio skersmuo 10 mm

8 lapai ant kiekvieno augalo arba šaknies kaklelio skersmuo 6 mm

Pasisavintas azoto kiekis iki žiemos

80 kg/ha azoto, iš jų 30 kg/ha azoto (40%) paskaičiuojama pradiniam tręšimui, jeigu keturi apatiniai lapai nušals.

50 kg/ha azoto, iš jų 20 kg/ha azoto (40%) paskaičiuojama pradiniam tręšimui, jeigu keturi apatiniai lapai nušals

Apskaičiavimas

Bendras trąšų kiekis (120 +0 kg/ha azoto)                      120kg/ha

Apskaičiuojamas/numatomas azoto kiekis iš lapų masės                                – 30/ha azoto

Pradinis tręšimas                  90 kg/ha azoto

Bendras trąšų kiekis (180 +20 kg/ha azoto)                      200kg/ha

Apskaičiuojamas/numatomas azoto kiekis iš lapų masės                                – 20/ha azoto

Pradinis tręšimas             180 kg/ha azoto

  1. Vegetacijos pradžia nuo kovo 1d.; 2) Vegetacijos pradžia nuo kovo 15d.
  2. 1.Anksti pasėti rapsai (08.24) su dideliais, ilgais lapais ir silpnais šaknimis.
  3. 2.Kiek vėliau pasėti rapsai (09.02), kurių šaknys lyginant su lapų mase yra silpnos.
  4. Vėlai pasėti rapsai (09.09), kurių geri šaknys lyginant su lapų išsivystymu.

Pirmo tręšimo azoto trąšomis kiekis apskaičiuojamas iš bendro (tikslinio) kiekio atimant tikėtiną išlaisvinto azoto iš lapų kiekį. Jeigu lapai nenušalo, atimamas visas iki žiemos pasisavinto azoto kiekis.

Kiek azoto skirti antram tręšimui? Tarp stiebo augimo ir žydėjimo pradžios apsprendžiama, kiek vaisingų pumpurų gali užmegzti rapsai. Iš to apskaičiuojamas trąšų kiekis antrajam tręšimui, kuris padės pasiekti maksimalaus derliaus. Anksčiau šį tręšimą vadino derliaus tręšimu. Nuo pumpuro stadijos iki žydėjimo rapsai stiebe kaupia azoto atsargas, iš kurių po apvaisinimo paima dalį ankštaroms ir sėkloms reikalingo azoto.

Siekiant apskaičiuoti antrajam tręšimui reikalingus kiekius, reikia žinoti pilną rapsams reikalingo azoto kiekį ir azoto kiekį, pasiekiamą iš dirvos (Nmin ir Nmob).

Pilną reikalingo azoto kiekį, priklausomai nuo dirvožemio, užsibrėžto derliaus ir pasėlių tankumo jūs galite pamatyti lentelėje Nr. 4, puslapyje 56. Kiekiai apskaičiuojami:

  • Iš azoto poreikio ankštaroms ir sėkloms (4 kg/ha azoto 100 kg/ha sėklų) priklausomai nuo užsibrėžto pasiekti derliaus,
  • Iš pasisavinto azoto šiauduose ir šaknyse, priklausomai nuo pasėlių tankumo ir lapų masės ir
  • Iš likusiojo dirvoje azoto kiekio, kurio augalai – priklausomai nuo dirvožemio ir jo drėgmės – negali pasiekti.

Prie azoto iš dirvožemio priskaičiuojamos Nmin – atsargos šaknyse ir iš organinės substancijos dirvoje išlaisvinamas azotas (Nmob ), kaip pavyzdžiui, humusas, likučiai po derliaus nuėmimo po prieš tai augusių kultūrų ir organinės trąšos. Kokie azoto kiekiai pasiekiami šį pavasarį Jūs galite pamatyti lentelėje Nr.5.

Lentelė 4: visas rapsams reikalingo azoto kiekis (kg/ha azoto)

Dirvožemio tipas1)

Molio kiekis

S, IS

7 %

Sl, uL

15 %

L,ul

25 %

IT, T

35 %

Siekiamas derlius 40 cnt/ha

35 augalai/m2

280

290

320

340

50 augalų/m2

300

310

340

360

Siekiamas derlius 50 cnt/ha

35 augalai/m2

320

330

350

370

50 augalų/m2

340

350

370

390

  1. S – smėlis, IS – priemolis su smėliu, sL – smėlingas priemolis, L – priemolis, uL – dulkingas molis, IT – molingas priemolis, T – molis
  2. Numatomas išlaisvinamas azotas 2015 metais
  3. Jeigu jūsų rapsų pasėliai peržiemojo nepraradę lapų (nenušalę), jūs turėtumėte apskaičiuoti iki žiemos pasisavinto azoto kiekį ir sumažinti azoto trąšų kiekį pavasarį nuo 15 iki 40 kg/ha atsižvelgiant į pasėlių išsivystymą iki žiemos.

Siekiant nustatyti azoto trąšų kiekį antrajam tręšimui, būtina žinoti visą reikalingą azoto kiekį. Bendras kiekis priklauso nuo dirvožemio tipo, siekiamo derliaus ir pasėlių tankumo.

Lentelė 5: kiek azoto (kg/ha) pasiekiama iš dirvos ?1)

Dirvožemio tipas

Dirvožemio balai

S, IS

30

Sl, uL

60

L,ul

80

IT, T

50

Nmin šaknyse

10

25

40

35

Nmob dirvoje ir iš prie tai buvusių kultūrų (javai)

20

40

50

30

Nmob , kai 20m3 kiaulių srutų išpilta rudenį

15

15

0

0

Nmob , kai srutos ilgą laiką naudojamos kaip trąšos

8

8

0

0

 

Tikėtinas išlaisvintas azotas iš dirvos pavasarį

Lentelė 6: taip jūs nustatysite azoto trąšų kiekį savo pasėliams (pavyzdžiai)

Regionas, kuriame auginami rapsai

Dirvožemio tipas

Dirvožemio taškai

Rytų Holšteinas

L

60

Miunsterlandas

lS

30

Tiuringija

IT

50

augalų/m2

35

50

10

Išsivystymas iki žiemos (lapai)

12

10

8

Siekiamas derlius

50

45

40

Visas azoto kiekis

330

310

340

Atimami kiekiai

Iki žiemos pasisavintas azotas

Iš jų 70% (nušalę lapai)1)

110

75

80

55

50

35

Nmin šaknyse

25

10

35

Nmob dirvoje ir iš prie tai buvusių kultūrų (javai)

40

20

30

Nmob , kai 20m3 kiaulių srutų išpilta rudenį

0

15

0

Nmob , kai srutos ilgą laiką naudojamos kaip trąšos

8

8

0

Tręšimas azoto trąšomis pavasarį

Atėmus pirmąjį tręšimas azoto trąšomis

Papildomas tręšimas azoto trąšomis

190

50

140

202

90

112

240

180

60

 

Atimkite iš bendro reikalingo azoto kiekio iki žiemos pasisavintą azotą (70%, jeigu nušalo lapai) ir azotą, prieinamą dirvoje. Taip jūs nustatysite jums reikalingą azoto trąšų kiekį.

Nmin – atsargos dirvoje dar sėjant rapsus buvo nedideli. Dauguma ūkininkų į tai sureagavo ir rudenį patręšė pasėlius azoto trąšomis. Šie azoto kiekiai dėl ilgo augimo tarpsnio beveik pilnai išnaudoti. Tai aiškiai matyti iš to, kad lapų spalva ypač anksti sudygusiuose rapsų pasėliuose, priklausomai nuo dirvožemio, stipriai skiriasi. Rudenį dirvožemyje išlaisvintas azotas buvo beveik visas išnaudotas. Tad jūs turėtumėte nepamiršti, kad pavasarį dirvoje liks mažiau azoto.

Tai dar gali pasikeisti, jeigu šalna prasibraus iki viršutinio dirvos paviršiaus arba pavasarį užsitęs sausų oro periodas. Tokiu atveju gegužės viduryje galima tikėtis didesnio Nmob kiekio. Ankstyviems rapsų pasėliams šis papildomas azoto kiekis bus pasiekiamas jau per vėlai.

Iš bendrojo rapsams reikalingo azoto kiekio atėmus iki žiemos pasisavintą azotą (skaičiuojama 70%, jeigu lapai nušalo) ir dirvoje pasiekiamo azoto apskaičiuojamas azoto kiekis reikalingas antrajam tręšimui. Reikalingą azoto trąšų kiekį trims skirtingiems regionams jūs galite pamatyti lentelėje Nr.6.

Tinkamos trąšos, remiantis mūsų patirtimi, yra karbamidas (Alzonas) arba amonio trąšos tokios kaip SSA (amonio sulfatas - nitratas) arba Piamon S.

Tinkamiausias metas tręšimui: be teisingų azoto kiekių antrajam tręšimui nereikia pamiršti ir tręšimo laiko. Jeigu tokiu derliaus tręšimų pasėlius patręšti per anksti, per daug azoto patenka į lapus, o ne į sėklas. Jeigu patręšta per vėlai, rapsai sumažina ataugas su ant jų esančiais pumpurais.

Po saikingo pirmojo tręšimo azoto trąšomis iki 80 kg/ha, rekomenduojamas papildomas tręšimas azoto trąšomis, kol stiebo ilgis siekia 5 cm ir jis auga toliau.

Pirmuoju tręšimu patręšus iki 130 kg/ha, antruoju tręšimu jūs turėtumėte patręšti tik tada, kai apatiniai šalutiniai ūgliai pradeda augti iš lapų pažastų. Tuo metu stiebo ašies ilgis siekia nuo 15 iki 20 cm. Tiem, kas pirmuoju tręšimu patręšė daugiau nei 130 kg/ha, kitą kartą tręšti reikėtų tada, kai stiebo ilgis pasieks 25 – 30 cm, t.y. prieš prasidedant pumpuro tarpsniui.

Vėlyvas tręšimas – ar tai tikslinga ? Laukiant didesnio derliaus nuo 40 iki 50 cnt/ha ir tikėtino nedidelio išlaisvinto azoto kiekio, tikslinga būtų patręšti vėlyvuoju tręšimu pumpuro arba žydėjimo stadijoje. Pasiteisino tokie kiekiai: nuo 15 iki 20 kg/ha azoto karbamido ir amonio nitrato tirpalo pavidalu (UAN). Purškimas grynuoju UAN nenudegina pasėlių, jeigu jūs nupurkšite juos sausus. UAN purškimas turi būti nedideliais lašais ir ne ant stiprios saulės. Nenaudokite šio tirpalo su kitais priedais! UAN purškimą ant pumpuro galima kombinuoti su 0,3 l/ha Biscaya arba su ne-EC-insekticidais arba skystu boru (150 g/ha). Kombinuojant su insekticidas, nepamirškite bičių apsaugos.

Esant drėgniems dirvožemiams, jūs galite patręšti karbamidu 50 kg/ha. Geriausiai tręšti iki pumpuro užmezgimo, kad išvengtumėte šoninių ūglių išsišakojimų. Kad trąšos virstu tirpalu, pakanka didesnės rytinės rasos. Trąšas reikia išberti pageidautina ne ant sausos dirvos, nes kitaip azoto poveikis bus jaučiamas per vėlai ir tai sumažins aliejaus kiekius sėklose.

Nepamirškite sieros: dėl mažų Smin atsargų dirvoje, šiais metais rekomenduojamas tręšimas siera, trąšų kiekis turi siekti mažiausiai trečdalį mineralinio tręšimo azoto trąšomis. Pavyzdžiui, esant 160 kg/ha azoto, reikalinga patręšti 50 kg/ha sieros. Tręšimas siera turėtų būti ankstyvas, prasidedant vegetacijai, kad išbertas azoto kiekis veiktų taip kaip turi veikti.

Geriausiai siera tręšti kartu su azoto amonio sulfatu arba amonio sulfatu - nitratu. Vietovėse, kuriose pH-lygis gana aukštas, rūgštėjimo poveikis būna netgi teigimas. Bet būkite atidūs: dėl per didelio rūgštėjimo dirvožemyje esantys mikroelementai, tokie kaip molibdenas, taps mažiau prieinami augalams (taps mažiau judrus). Tokiais atvejais rekomenduojama, 100 g/ha molibdato kartu su pirmomis augalų apsaugos priemonėmis.

Jeigu pH reikšmės žemiau 6 (priemolis) arba 5,8 (smėlis) geriau tręšimui siera naudoti kizeritą arba dolusolį.

Trumpai:

  • Taip pat ir vešliai užderėjusius rapsus tikslinga patręšti pradiniu azoto trąšų tręšimu, bet saikingai.
  • Vidutiniškai išsivysčiusius pasėlius dėl mažo dirvoje pasiekiamo azoto kiekio šiais metais derėtų gausiau patręšti.
  • Jeigu pradinis tręšimas galimas tik kovo pradžioje, labiau tinka trąšos su nitratais.
  • Tręšimui vasario viduryje pasiteisino karbamidas, Piamon S ir amonio sulfatas - nitratas (SSA).
  • Laukiant gausaus derliaus, rekomenduojamas vėlyvasis tręšimas azoto trąšomis pumpuro ir žydėjimo tarpsniuose.

Ūkininkams informacija

OPERATYVI PAGALBA JŪSŲ ŪKIUI

Gerbiamas (-a) Ūkininke,

Sukaupę ilgalaikę veiklos žemės ūkio sektoriuje patirtį ir suprasdami Jūsų poreikius, siūlome pasinaudoti kreditavimo paslauga DNB GREITASIS ŪKININKO KREDITAS™ – patogiu bei racionaliu sprendimu prireikus apyvartinių lėšų augalininkystės, gyvulininkystės, pienininkystės ir kt. ūkiams.

Kodėl šia paslauga verta pasinaudoti?

 

  • Kreditą galėsite panaudoti įvairiomsi Jūsų ūkio reikėmėms: sėkloms, trąšoms, chemikalams, kurui ir pan. įsigyti, einamajai sėjai, derliaus nuėmimui, gyvulių auginimui, jų priežiūrai bei kt.
  • Tinkamas sprendimas visoms žemės ūkio šakoms – augalininkystės, gyvulininkystės, pienininkystės ir kt., o kredito suma apskaičiuojama pagal pasėlių plotą, turimų gyvulių skaičių ar Jūsų gaunamas tiesiogines išmokas.
  • Sutaupysite laiko ir lėšų, nes nereikės įkeisti turto.

DNB GREITASIS ŪKININKO

KREDITAS

SĄLYGOS

Kredito gavėjas

Ūkininkai ir žemės ūkio įmonės, vykdančios veiklą ne trumpiau kaip 1 metus.

Kredito suma

Iki 150 000 Eur

Augalininkystės ūkiams – paskolos suma priklauso nuo dirbamos žemės ploto.

Gyvulininkystės ūkiams – paskolos dydis priklauso nuo turimų mėsinių galvijų skaičiaus.

Pienininkystės ūkiams – suteikiama paskola priklauso nuo turimų melžiamų karvių skaičiaus.

Kredito laikotarpis

Iki 1 metų

Kredito grąžinimas

Priklauso nuo vykdomos veiklos rūšies:

Augalininkystės ūkiams – dalimis arba visa suma iš karto.

Gyvulininkystės ir pienininkystės ūkiams – kas ketvirtį lygiomis dalimis.

Daugiau informacijos Jums suteiks

Jolanta Slapšinskienė

Tel. (8 389) 63 946

Ūkininkams informacija

       Naujosios lengvatinio dyzelino normos žemės ūkiui išlieka solidžios

         Išaugę deklaruojamų pasėlių plotai, didėjantis naudos gavėjų ratas ir tobulėjančios žemės ūkio gamybos technologijos Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) padiktavo būtinybę peržiūrėti lengvatinio dyzelino skyrimo normas.

         Registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų leidžiama įsigyti pagal žemės ūkio augalų rūšis deklaruotam žemės ūkio naudmenų hektarui. Šių degalų normos, išskyrus žuvininkystę, yra nustatomos ūkiniams metams, kurie prasideda liepos 1 d. 2013 ūkiniais metais žemdirbiai ir žvejai gavo beveik 82 mln. eurų lengvatą.            

           Žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje didėja deklaruojamų pasėlių plotai, už kuriuos prašoma lengvatinių degalų paramos. Beakcizių degalų valstybės pagalbą gauna mažiau negu pusė žemės ūkio valdų valdytojų, nes smulkieji ūkiai šia lengvata beveik nesinaudoja. Lietuvoje daugėjant stambių ūkių, auga ir potencialių valstybės paramos gavėjų skaičius, kai tuo tarpu lengvatos suma nesikeičia. „Atsižvelgiant į visa tai, akivaizdu, kad nauja akcizais neapmokestinamų degalų, skirtų naudoti žemės ūkio veikloje, normų perskirstymo tvarka buvo neišvengiama būtinybė“, – konstatuoja viceministras.

             Dėl lengvatinių degalų normų ir skyrimo sąlygų paskutiniuosius pusantrų metų įvyko ne vienas susitikimas su socialiniais partneriais ir valstybės institucijų atstovais. Naująsias normas apskaičiavo Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, remdamasis įvairiais normatyvais ir atsižvelgęs į tai, kad Finansų ministerija neleidžia peržengti nustatyto lengvatinių degalų įsigijimo limito. Naujieji leidžiamų įsigyti degalų kiekiai bus tvirtinami Vyriausybės nutarimu. Labai svarbu, kad visa tai būtų suskubta padaryti iki liepos 1 d.

             Atkreiptinas dėmesys, kad degalų normos nežymiai sumažės tik augalininkystės sektoriuje. Javų ir rapsų auginimui skiriama lengvatinių degalų norma sumažės nuo 120 iki 106 litrų/ha. Ji pakoreguota atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir vidutinį degalų sunaudojimą 2013 metais, kuris paskutiniuosius ketverius metus beveik neviršijo 96 litrų hektarui. Remiantis kitų valstybių patirtimi ir moksliniu bei praktiniu vertinimu, naudojant javų auginimo technologiją, kai laukuose paskleidžiami susmulkinti šiaudai, turėtų pakakti net ir 86 litrų/ha. Nuo 150 litrų/ha iki 132 litrų/ha l lengvatinių degalų norma yra pakoreguota ir cukrinių runkelių bei pašarinių šakniavaisių augintojams.

             „Apmaudu, kad Žemės ūkio rūmai, neatsižvelgdami į visus mūsų argumentus ir akivaizdžius rodiklius, vis tiek laikosi savo įprastos „viskas blogai“ taktikos, o gal ir strategijos“, – situaciją apibūdina viceministras V. Martusevičius.

              Lietuvoje beakcizių gazolių valstybės pagalba yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Lenkija, leidžiamas įsigyti lengvatinių dyzelinių degalų kiekis ribojamas iki 86 litrų/ha (nepriklausomai nuo auginamos kultūros), Latvijoje – iki 80 litrų/ha. Vokietijoje vienam ūkiui didžiausias leistinas lengvatinių degalų kiekis ribojamas iki 10 000 litrų.  

Ūkininkams informacija

Siūloma keisti Valstybinės mašinų bandymo stoties statusą

Žemės ūkio ministerija, siekdama efektyviau ir taupiau naudoti valstybės biudžeto lėšas ir mažinti biudžetinių įstaigų skaičių, siūlo Vyriausybei nutraukti Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos (Stotis) veiklą ir įsteigti naują valstybės įmonę Mašinų bandymo stotį.

Numatoma, kad steigiamoji valstybės įmonė teiks viešąsias ir administracines paslaugas. Naujajai valstybės įmonei būtina suteikti viešojo administravimo įgaliojimus ir pavesti vykdyti viešojo administravimo funkcijas, kurias šiuo metu vykdo Stotis.

Nutraukus Stoties veiklą ir įsteigus valstybės įmonę, tikimasi teikti daugiau paslaugų nei šiuo metu gali teikti biudžetinė įstaiga, nusistatyti rinkliavos už šias paslaugas dydžius ir, suderinus su Konkurencijos taryba, juos taikyti. Dėl platesnio teikiamų paslaugų spektro valstybės įmonė galėtų uždirbti daugiau pajamų.

Numatoma steigti valstybės įmonė būtų atsakinga už profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų purškimui naudojamų purkštuvų techninių apžiūrų sistemos diegimą. Šią veiklą sudaro iš esmės dvi darbų rūšys – tai viešojo administravimo funkcijos – leidimų ūkio subjektams registruoti purkštuvus ir atlikti jų technines apžiūras išdavimas bei įmonių veiklos priežiūra ir ūkinė veikla – purkštuvų techninių apžiūrų atlikimas. Naujajai valstybės įmonei būtų tikslinga palikti viešojo administravimo funkcijas ir atsisakyti ūkinės veiklos – purkštuvų techninių apžiūrų.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

Paskutiniai akcentai Lietuvos kaimo plėtros programoje

Šį mėnesį laukiama Europos Komisijos sprendimo dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) patvirtinimo, tad labai intensyviai dirbama dedant paskutinius taškus ir kuriant kaimo plėtros programos priemonių įgyvendinimo taisykles. Jau patvirtintas ir šių metų paraiškų priėmimo grafikas.

Žemės ūkio ministerijos vadovybė susitiko su socialiniais partneriais priimti galutinių sprendimų dėl konkrečių KPP priemonių įgyvendinimo taisyklių ir rasti kompromisų tarp visų suinteresuotų šalių. Tai pasirodė besą nelengva, nes sunkiausia suderinti ne Europos Komisijos reikalavimus ir žemdirbių savivaldos poreikius, bet rasti kompromisą tarp pačių žemdirbių organizacijų. Visa informacija dėl KPP priemonių taisyklių žemdirbiams buvo pateikta iš anksto, todėl ministerija tikėjosi konstruktyvesnės pozicijos iš savo socialinių partnerių.

Karščiausios diskusijos vyko dėl visiems socialiniams partneriams itin aktualios priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ projektų atrankos kriterijų. Daug diskutuota dėl smulkaus, vidutinio ir stambaus ūkio apibrėžimo. Lietuvos ūkininkų sąjungos ir kitų žemdirbių savivaldos atstovų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Socialiniai partneriai siūlė, kad paraiškos pagal KPP priemones būtų renkamos atskirai pagal veiklos sritis ir ūkių dydžius, taip visiškai išvengiant tarpusavio konkurencijos. Taip pat siūlyta lengviau suteikti paramą ūkiams, kurie patiria ekonominių problemų, kaip antai – pieno ūkiams.

Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė pabrėžė, jog svarbiausias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos tikslas yra skatinti žemės ūkio konkurencingumą. „Investicinė parama yra skirta tiems ūkiams, kurie pajėgūs augti ir įgyvendinti investicinius projektus, taikyti inovacijas. Visa atrankos kriterijų sistema, paremta balais, kaip tik ir yra skirta atrinkti geriausius investicinius projektus, kurie būtų sėkmingai įgyvendinti ir taip padidintų mūsų šalies žemės ūkio konkurencingumą, – akcentavo ministrė. – Prioritetas šiuo laikotarpiu tenka smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams“.

Tolesnis etapas po šios dienos diskusijų – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių ir veiklos sričių projektų atrankos kriterijų pristatymas Stebėsenos komitetui, kuriame jau dalyvaus ir Europos Komisijos atstovai. Stebėsenos komitetas yra svarbus instrumentas programos valdymo ir kontrolės sistemoje. Jis formuojamas iš valstybės institucijų ir socialinių partnerių atstovų.

Ūkininkams informacija

ŽŪM dėl pieno kreipėsi į pieno perdirbėjus ir Konkurencijos tarybą

Žemės ūkio ministerija nuolat stebi pieno supirkimo kainas, susitinka su ūkininkais ir pieno perdirbėjais. Taip pat ministerija kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kad gautų atsakymus dėl pieno rinkos tyrimo.

„Kreipėmės į Konkurencijos tarybą, kad būtų išsiaiškinta, kodėl turime tokią situaciją. Pieno gamintojams pieno supirkimo kainos mažėja nuo rugpjūčio mėnesio, tačiau pieno produktų pigimo nepastebėjome. Ar didieji rinkos žaidėjai didina savo pelną mažųjų sąskaita?“ – klausia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir į perdirbėjus, kad būtų paaiškinta dėl pieno supirkimo kainų mažėjimo. Pieno perdirbimo įmonės sausio – vasario mėnesį vėl pradėjo mažinti pieno supirkimo kainas, nors situacija pasaulinėse rinkose stabilizavosi. Kyla įtarimas, kad pieno supirkimo kainų lygį Lietuvoje veikia ir kiti veiksniai, kurie yra nesusiję su pieno gaminių pardavimo kainų lygiu.

Taip pat žemės ūkio ministrė artimiausiu metu vėl ketina susitikti su pieno perdirbėjais ir aiškintis, kodėl pieno supirkimo kainos mažėja. Bendrovėms yra išsiųstas oficialus raštas, savo atsakymus jie turėtų pateikti iki vasario 13 d. Pieno gaminių rinkos analizė, taip pat ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertų parengta informacija rodo, kad pasaulinėse rinkose nebefiksuojamas pieno gaminių kainų mažėjimas, vidaus rinkoje prekyba pieno gaminiais vyksta stabiliai, mažmeninės pieno gaminių kainos sumažėjo nežymiai. Be to, pastaruoju metu sumažėjo ir gamybinių, tokių kaip kuro ir kitų energetinių išteklių kainos, kurios turėjo paveikti pieno gaminių savikainos mažėjimą ir teigiamai paveikti pieno supirkimo kainų lygį.

Šią savaitę buvo išmokėtos kompensacijos pieno gamintojams dėl nuostolių, kuriuos jie patyrė Rusijai paskelbus apie embargą. Per dvi dienas pieno gamintojams buvo išmokėta beveik 23 mln. eurų. Vidutiniškai už kiekvieną litrą pieno, gamintojai gavo 5 eurocentus kompensacijos. Kompensacijos pienininkams apskaičiuotos už laikotarpį nuo rugpjūčio iki lapkričio pabaigos.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

VALSTYBINĖS ŽEMĖS BEI MIŠKO SKLYPŲ PARDAVIMO IR NUOMOS

AUKCIONŲ VYKDYMAS INTERNETE

Informuojame, kad valstybės įmonė Valstybės žemės fondas teisės aktų nustatyta tvarka sėkmingai organizuoja ir vykdo valstybinės žemės bei miško sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus. Modernizavus valstybinės žemės bei miško sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarką bei įdiegus naują elektroninę aukcionų sistemą, pasikeitė aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka – aukcionų skelbimas, dokumentų pateikimas, nuomos ir pardavimo aukcionai dabar vyksta tik elektroninėje erdvėje (interneto svetainėje http://aukcionai.vzf.lt).

Pradėjus aukcionus vykdyti elektroninėje erdvėje, valstybinės žemės bei miško sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų vykdymas tapo viešesnis, skaidresnis ir taupantis visų aukcionų dalyvių laiką, kadangi aukcionų dalyviams nebereikia niekur vykti – viskas vyksta internetu elektroninėje erdvėje. Aukciono dalyviai vienu metu, neišvykdami iš savo gyvenamosios ar darbo vietos, gali iš karto dalyvauti keliuose tuo pačiu metu vykstančiuose valstybinės žemės bei miško pardavimo ar nuomos aukcionuose. Sistema yra aiški ir paprasta vartotojui, o į iškilusius klausimus visuomet pasirengęs atsakyti aukciono administratorius.

Kviečiame visus susidomėjusius valstybinės žemės bei miško sklypų pirkimu ir nuoma užsiregistruoti interneto svetainėje http://aukcionai.vzf.lt ir aktyviai dalyvauti valstybinės žemės bei miško sklypų pirkimo bei nuomos aukcionuose.

                                                          Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo informacija

Joomla templates by a4joomla