ducklings2.jpg

Naujienos

NŽT informuoja

nformuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. Nr. 41VĮ-(14.41.2.)-1258 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo Utenos rajono Kuktiškių, Tauragnų ir Utenos seniūnijų, Kuktiškių kadastro vietovėje“   nuo š. m. lapkričio 19 d.  pradedamas rengti  Kuktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas.

Pradedamo rengti  Kuktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rangovas -  VĮ Valstybės žemės fondas, projekto autorė – Valerjana Stomienė (adresas: Konstitucijos pr. 23A, Vilnius, tel. + 370 612 21931, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus specialistė, kuruojanti Kuktiškių kadastro vietovę  - Neringa Šmatavičienė, tel. (8 389) 61 453, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. .

Dėkojame už bendradarbiavimą              

                                 Skyriaus vedėjas         Eugenijus Skardžius

NŽT informuoja

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjas 2014 m. lapkričio 7 d įsakymu Nr. 41VĮ-(14.41.2.)-1271 patvirtino teritoriją Utenos rajono Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamam planui rengti. Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas pradedamas rengti 2014 m. lapkričio 25 d. Su laisvos žemės fondo žemės sklypais Pačkėnų kadastro vietovėje asmenys gali susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriuje arba Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje www.nzt.lt.

                      Pradedamo rengti Pačkėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rangovas VĮ Valstybės žemės fondas, tel. 85 263 000, kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė Valerjana Stomienė tel. 8 612 21 931, Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus specialistė, kuruojanti Pačkėnų kadastro vietovę, Marytė Bražiūnienė tel. 8 389 61 454, el. p. MarytėThis email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..">This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..  

Dėkojame už bendradarbiavimą.

Skyriaus vedėjas                                                                                                                                                                                            Eugenijus Skardžius

NŽT informuoja

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus vedėjas 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. Nr. 41VĮ-(14.41.2.)-1270 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo Utenos rajono Utenos seniūnijos Biliakiemio kadastro vietovėje patvirtinimo“ patvirtino teritoriją Utenos rajono Biliakiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimui. Biliakiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas pradedamas rengti 2014 m. lapkričio 25 d. Su laisvos žemės fondo žemės sklypais Biliakiemio kadastro vietovėje asmenys gali susipažinti Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriuje arba Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje www.nzt.lt.

Pradedamo rengti Biliakiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rangovas - VĮ Valstybės žemės fondas, projekto autorė – Valerjana Stomienė, tel.    + 370 612 21931, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it., Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus specialistas, kuruojantis Biliakiemio kadastro vietovę - Rasa Kviečiūnienė, tel. (8 389) 61 454, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Dėkojame už bendradarbiavimą

Skyriaus vedėjas                                                                                                   Eugenijus Skardžius

          

ŽŪM informuoja

Jaunajam ūkininkui įsikurti – beveik 140 tūkst. litų

Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į didelį paramos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui poreikį, priėmė sprendimą perskirstyti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių lėšų likučius ir nuo gruodžio 1 iki 31 d. priimti paramos paraiškas pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.

Kas galės gauti paramą

Paramos paraiškas galės teikti asmenys, kurių žemės ūkio valda ir ūkis įregistruoti ne daugiau kaip 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo.

„Į paramą galės pretenduoti jaunieji ūkininkai, kuriantys augalininkystės, gyvulininkystės, daržininkystės, vaistažolininkystės, uoginininkystės, gėlininkystės, sodininkystės ar mišrų ūkį“, – pažymi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Kas bus remiama

Parama bus skiriama žemės ūkio technikai, įrangai, daugiamečiams sodiniams įsigyti ir sodinimo išlaidoms, taip pat išlaidoms, susijusioms su infrastruktūros kūrimu ūkininko valdoje. Taip pat bus remiamas statybinių medžiagų įsigijimas (jeigu su paramos paraiška pateikiamas statybos arba rekonstrukcijos leidimas).

Didžiausia paramos suma jaunajam ūkininkui įsikurti galės siekti iki 40 tūkst. eurų. Kuriant gyvulininkystės, augalininkystės arba mišrų ūkį už 1 ha žemės ūkio naudmenų skiriama 1 tūkst. eurų. Kuriant specializuotą daržininkystės, uogininkystės, vaistažolininkystės, gėlininkystės, sodininkystės ūkį, už 1 ha skiriama 2 tūkst. eurų. Kurdamas gyvulininkystės, augalininkystės arba mišrų ūkį, pareiškėjas nuosavybės teise turi valdyti ne mažesnį kaip 8 ha žemės ūkio naudmenų plotą. Per 5 metus nuo paramos paraiškos pateikimo savo valdą įsipareigojama išplėsti iki ne mažesnio kaip 20 ha nuosavybės teise priklausančio ploto.

Kurdamas daržininkystės, uogininkystės, vaistažolininkystės, gėlininkystės ūkį, pareiškėjas nuosavybės teise turi valdyti ne mažesnį kaip 4 ha plotą, o kuriant sodininkystės ūkį – ne mažesnį kaip 8 ha plotą.

Turint mintyje, kad baigiasi 2007–2013 m. programinis laikotarpis, projektai turi būti įgyvendinti iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

Atsižvelgiant į priimtus sprendimus, artimiausiu metu bus pakeistos įgyvendinimo taisyklės, jos bus paskelbtos ministerijos interneto svetainėje www.zum.lt

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

Politikų keliamų rizikų valdymo priemonių ES neturi

2014 m. spalio 6-8 d. Briuselyje (Belgija) vyko Europos žemdirbių kongresas 2014, kurio tema „Naujoji BŽŪP ir šeimos ūkis: augimas ir darbo vietų kūrimas ES kaimo vietovės“. Jungtinių tautų organizacijai 2014 metus paskelbus šeimos ūkio metais, Copa-Cogeca pabandė suburti visas suinteresuotas puses diskusijoms apie šeimos ūkių svarbą tvariam ES žemės ūkio sektoriaus vystymuisi. Kongrese pranešimus skaitė ir pasisakė Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Č. Siekierskis (Czeslaw Siekierski), kadenciją baigiantis ES Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras D. Čiološas (Dacian Ciolos), ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Italijos žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius Ž. Kastinjolė (Giuseppe Castiglione), Latvijos Žemės ūkio valstybės sekretorius Aivarass Lapinsas (Aivars Lapinš), EP narys M. Dantenas (Michel Dantin), Europos Investicijų banko viceprezidentas V.Moltereris (Wilhelm Molterer), kiti įtakingi Europos parlamento nariai, šalių narių ministerijų atstovai. Lietuvos ūkininkų sąjungai renginyje atstovavo LŪS pirmininkas Jonas Talmantas, vicepirmininkai Marijona Lukaševičienė ir Marijus Kaktys. Gausi Lietuvos žemdirbių atstovų delegacija tikėjosi, kad visuotiniame ES žemdirbių susirinkime bus paliestos aktualios Lietuvos ūkininkams temos, pastaruoju metu alinančios šalies žemės ūkio sektorius, ir bus išreikštas bendras solidarumas, raginant ES institucijas imtis skubių ir efektyvių priemonių, padedančių labiausiai nukentėjusių šalių ūkininkams atsilaikyti tarptautinės politikos sukeltos krizės akivaizdoje.

Dvi dienas vykusiuose kongreso renginiuose bandyta atkreipti dėmesį į ateities ekonominius iššūkius, su kuriais susidurs šeimos ūkiai Europoje, atsižvelgiant į augančius gamybos kaštus, tokius kaip brangstanti energija bei ekstremalūs rinkos svyravimai, analizuota kaip naujos rizikos valdymo priemonės numatytos BŽŪP reformoje gali padėti ūkininkams. Be to, diskutuota apie tai, kaip naujai priimta Kaimo plėtros politika gali padėti pagerinant šeimos ūkių ir žemės ūkio kooperatyvų konkurencingumą bei tvarų vystymąsi, tuo pačiu atkreipiant dėmesį į tai kaip šeimos ūkiai prisideda prie darbo vietų kūrimo kaimo vietovėse.

Kongreso pranešėjai tvirtino, jog šeimos ūkio sąvoka niekaip nėra susijusi su ūkio dydžiu, ūkio šaka ar gaminama produkcija. Ūkio sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to kaip sekasi ūkininkauti, kaip sekasi numatyti ir įvertinti kylančias grėsmes, joms pasiruošti ir susitvarkyti su netikėtai iškilusiais iššūkiais. Įvairių krizių kankinamame žemės ūkio sektoriuje šeimos ūkis įrodė esąs tvariausia ir gyvybingiausia ūkininkavimo forma užtikrinanti pajamas ir pragyvenimą daugybei pasaulio žmonių. Tačiau reikia pripažinti, jog toli gražu ne viskas padaryta, kad šeimos ūkis galėtų sklandžiai integruotis į pasaulio ekonomiką. Europos žemės ūkis, priešingai nei kitų pasaulio šalių, labai priklauso nuo energijos kainos. Ūkininkai, būdami intensyvūs energijos vartotojai, tuo pačiu ir patys gali būti energijos gamintojai. Tačiau efektyviai jos gamybos plėtrai reikalingos didelės investicijos. ES Bendroji žemės ūkio politika turėtų padėti ūkio lygmenyje atlikti reikalingas investicijas, diegti novacijas, kurios neišvengiamos norint konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Dalyviai atkreipė dėmesį, jog ūkininkams reikalinga tvirta, nuosekli žemės ūkio ir kaimo plėtros politika, kuri išlaikytų savo bendrumo prigimtį ir būtų subalansuota bei turėtų koreliaciją su kitomis ES politikomis. Be to, žemdirbiams ir jų kooperatyvams labai svarbu turėti galimybes gauti kreditus ir draudimo įrankius tuomet, kai jų labiausiai reikia. Keltas klausimas, kodėl ES neturi politikos keliamos rizikos valdymo mechanizmų. Politika kinta dažnai ir labai greitai. Tuo tarpu gamintojai nespėja taip greitai perorientuoti savo produkcijos ir prisitaikyti, todėl nukenčia labiausiai. Pastebėta, kad bendrai pasaulis vystosi gerokai greičiau nei ES.

Savo reikalavimus bei lūkesčius kongreso dalyviai išdėstė deklaracijoje, kurioje akcentuojama, jog šeimos ūkiai ir žemės ūkio kooperatyvai susiduria su vis didesniais iššūkiais, tokiais kaip dideli gamybos kaštai, klimato kaita ir ekstremalių oro pokyčių rizika, prekybos barjerais. Šiuo metu jie taip pat yra veikiami tarptautinės politikos, nors nėra už ją atsakingi. Priklausomai nuo to krenta produkcijos kaina gamintojams, tačiau vartotojams pateikiama galutinė kaina nekinta, ir tokiu būdu prekybininkams bei kitiems tiekimo grandinės nariams suteikiama galimybė padidinti jų pačių pelną, sukeliant papildomą disbalansą ES žemės ūkio ir maisto grandinėje. ES valstybių vadovai, ES Komisija ir Parlamentas raginami savo darbotvarkėse kelti esminius žemės ūkio gyvybingumą liečiančius klausimus ir skatinti savalaikį jų sprendimą, kad būtų užtikrinta bendra BŽŪP prigimtis ir sumažinti biurokratiniai trikdžiai, kad krizių metu būtų prieinami kiti papildomi fondai, nesusiję su BŽŪP biudžetu, didėtų investicijos sektoriuje, būtų skatinami tyrimai ir inovacijos perteikiant žinias ūkininkams, taip padrąsinant juos imtis inovatyvių sprendimų.

Lietuvos žemės ūkį alinančios problemos dėl kiaulių maro daromos žalos ir drastiškai kritusių pieno kainų pieno gamintojams, daržovių sektoriaus problemos kongrese buvo paliestos epizodiškai, tik pateikiant kaip nukentėjusiojo pavyzdį santykių su Rusija kontekste arba konkretų klausimą iškeliant Lietuvos delegacijos atstovams. Lietuvos delegacija kongreso temose pasigedo ES senbuvių šalių žemdirbių dėmesio ir bendrumo išreiškiant nuomonę apie šiandienines aktualijas ir žemdirbių patiriamus nuostolius dėl Rusijos draudimo importuoti ES žemės ūkio produkciją. Akivaizdu, kad šiandien ūkininkai kenčia nuo politinių sprendimų ir nuo tarptautinės politikos padarinių. Politikos rizikos valdymo priemonių, kuriuos apsaugotų gamintoją nėra. ES žemdirbių visuomenė pasirodė nesanti vieninga, nes skirtingos šalies ūkininkai skirtingai paveikti Rusijos embargo, ir todėl kiekviena šalis sau siekia kuo didesnių kompensacijų už patiriamus nuostolius. Situacija sudėtinga ir dėl to, kad naujoji BŽŪP nėra pilnai įsigaliojusi, krizių valdymo įrankiai dar tik kuriami, o BŽŪP biudžete numatyto krizių valdymo fondo patiriamiems nuostoliams atlyginti aiškiai per mažai. Reikalingi papildomi fondai.

Žemdirbių visuomenė kongrese atvirai pripažino, jog ES Bendroji žemės ūkio politika nebėra bendra tiesiogine šio žodžio prasme. Naujoji BŽŪP reforma įvedė dar daugiau skirtumų tarp šalių narių, leidžiant joms rinktis, kaip įgyvendinti politikos nuostatas atsižvelgiant į vietos poreikius, išskirtinumus. „Tai kad ES žemės ūkis yra įvairus, leidžia jam sukurti didesnę pridėtinę vertę. <...> Norint, kad BŽŪP būtų bendra, reikia, kad ji būtų paprasta“, savo pranešime teigė Komisaras D.Čiološas. Jis taip pat priminė kongreso dalyviams, jog BŽŪP teko reformuoti, atsispiriant ypatingai stipriam jos priešininkų spaudimui ir siekiant išsaugoti BŽŪP skiriamas ES biudžeto lėšas jų nesumažinant. Bendrosios žemės ūkio politikos turėjimo svarbą ES derybose dėl naujosios reformos elementų ir ypač dėl didesnio BŽŪP biudžeto poreikio tuo metu akcentavo ir palaikė tik Prancūzijos, Ispanijos ir Airijos vyriausybės. (Kaip prisimename, Lietuvai tada labiau rūpėjo Sanglaudos fondas ir Lietuvos žemdirbių organizacijoms teko ne kartą raginti savo šalies politikus kelti žemės ūkį į šalies prioritetų sąrašą). Reformuojant BŽŪP, nuveikta tikrai daug. Tačiau, reikia pripažinti, kad supaprastinti jos nepavyko, o naujai įvestas ir jau nuo 2015 m. privalomas „žalinimo“ elementas dar ir šiandien tik kelia daugiau sumaišties, nei padeda įrodyti BŽŪP svarbą aplinkosaugai. ES žemdirbiai sutartinai ragina šį elementą gryninti, kad jis, tiek brangiai kainuojantis, neštų realią naudą, o ne būtų tik našta ūkininkams.

Straipsnį parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė

Ūkininkams informacija

Specialiajai paramai už pieną – per 42 mln. litų

Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įsakymu nustatytas 2014 m. specialiosios paramos už pieną avansas – 22,26 Lt už toną. Tai yra 70 proc. nuo numatytosios išmokos (31,80 Lt). Avansai bus mokami iki lapkričio 30 d.

Likusią paramos dalį numatoma pradėti mokėti nuo gruodžio 1 d. Ši parama mokama už 2013–2014 kvotos metais parduoto pieno toną. Didžioji paramos dalis bus išmokėta iki š. m. gruodžio 31 d. Paramą turėtų gauti apie 33 tūkst. pieno gamintojų. Iš viso 2014 metams specialiajai paramai už pieną skirta 42,36 mln. Lt.

2015 metais specialiajai paramai (už pienines karves, pieninių veislių bulius, mėsinius galvijus, mėsines avis, pienines ožkas) iš viso numatoma mokėti apie 150 mln. Lt, iš jų už pienines karves – apie 83 mln. Lt, už pieninių veislių bulius – apie 15 mln. Lt.

Papildomų prašymų šiai paramai gauti teikti nereikia, nes pieno gamintojai, norintys gauti šią paramą, šiais metais deklaruodami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, tai pažymėjo paraiškoje. Paramą apskaičiuos ir į pieno gamintojų sąskaitas perves Nacionalinė mokėjimo agentūra.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

VISUOTINIS LIETUVOS PIENO GAMINTOJŲ SUVAŽIAVIMAS

______________________________________________________________________________

2014 m. lapkričio 11 d. (ANTRADIENIS)

Vieta: LITEXPO, Lietuvos parodų ir kongresų centras,

adresas Laisvės pr. 5, Vilnius

Darbotvarkė:

10:00 – 11:00

Dalyvių registracija.

11:00 – 11:10

Suvažiavimo atidarymas.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Tarybos pirmininko Jono Vilionio įžanginis žodis.

11:10 – 11:20

Suvažiavimo pirmininko, sekretoriato ir darbotvarkės tvirtinimas.

Pasisako:

11:20 – 11:40

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.

11:40 – 12:00

12:00 – 12:20

12:20 – 12:40

12:40 – 13:00

13:00 – 13:40

13:40 – 14:00

14:00 – 14:20

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas.

Deleguoti pieno gamintojų atstovai (....................).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Suvažiavimo rezoliucijos priėmimas.

14:20

Suvažiavimo uždarymas.

Ūkininkams informacija

Keičiamos technikos registravimo taisyklės

 

Keičiamos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, pažymint, jog savivaldybės administracija, nustačiusi, kad traktoriui registruoti buvo pateikti neteisingi, netikslūs arba neišsamūs duomenys, per 5 darbo dienas apie tai informuoja duomenų teikėją, o jis privalo nedelsdamas pateikti teisingus duomenis. Jeigu duomenų teikėjas teisingų duomenų nepateikia arba pateikti duomenys neatitinka tikrovės, traktorius išregistruojamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuojamas duomenų teikėjas.

Naujoji tvarka parengta siekiant sureguliuoti kai kuriuos pastaruoju metu iškylančias traktorių ir kitos technikos registravimo problemas ir atsižvelgiant į gautus įmonių ir savivaldybių administracijų pasiūlymus. Pasitaiko atvejų, kai traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenų teikėjai, registruodami objektus, pateikė neteisingus duomenis, o savivaldybių administracijos, nepastebėjusios klaidų arba reikiamai neįvertinusios pateiktos informacijos, tokius traktorius ar kitą techniką įregistravo.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

Supaprastintos taisyklės mėsos kokybei nekenks

Smulkiesiems ūkiams parengti supaprastinti reikalavimai mažoms skerdykloms įrengti, kur skerdžiama ne daugiau negu 3 tonos mėsos per savaitę. „Atvykusi į susitikimus išgirstu, kad keliami pernelyg aukšti reikalavimai skerdykloms. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parengė kai kuriuos pakeitimus, tačiau, net ir palengvinę, taisykles negalime pamiršti, kad privalome pasirūpinti produktų, kurie keliauja ant prekystalio, kokybe ir saugumu“, – teigė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Asmenys, kurie augina gyvulius ir nori juos skersti asmeniniams ar namų ūkio poreikiams ir neketina mėsos parduoti, neprivalo laikytis skerdimo reikalavimų. Jų neįpareigoja jokie teisės aktai, taip pat tokie ūkininkai nėra kontroliuojami atsakingų institucijų. Tačiau, jeigu ketinama skerdieną parduoti, privaloma pasirūpinti, kad gyvuliai būtų skerdžiami pagal atitinkamus higienos reikalavimus.

„Negalime leisti skersti gyvulių tiesiog garaže ar tvarte ir po to tokią mėsą parduoti parduotuvėse. Jeigu žmogus skerdžia gyvulius sau, jis gali nepaisyti taisyklių, tačiau jeigu mėsa patenka į rinką, privaloma pasirūpinti produktų saugumu. Parengėme rekomendacijas ūkiuose įrengiamoms mažoms skerdykloms, kad jei skerdžiamas nedidelis kiekis gyvulių, būtų galima atsisakyti sudėtingų konstrukcinių sprendimų. Tačiau ir nedidelėse skerdyklose turi būti paisoma higienos reikalavimų, kad vartotojus pasiektų saugūs produktai. Galima supaprastinti reikalavimus patalpoms ar įrangai, bet negali būti taikoma nuolaidų higienos reikalavimams“, – teigė Deividas Kliučinskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas.

Šiuo metu galiojančiuose Europos Sąjungos reikalavimuose skerdykloms pabrėžiama, kad svarbiausia yra paisyti gyvūnų gerovės, taip pat ir higienos reikalavimų „Tai nėra sudėtingi reikalavimai, kurių neįmanoma įgyvendinti. Šios rekomendacijos tiesiog padeda užtikrinti, kad į rinką patektų saugus ir kokybiškas produktas“, – aiškina Deividas Kliučinskas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiuo metu derina mėsos gaminių gamybos mažais kiekiais supaprastintus taisyklių reikalavimus. Taisyklių projektas jau parengtas, tačiau jis dar turi būti suderintas su Europos Komisija.

Daugiau informacijos apie reikalavimus skerdykloms galite rasti čia: http://vmvt.lt/lt/atmintines.verslui/atmintines.maisto.tvarkymo.ukio.subjektams/

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

Nukentėjusiems kiaulių laikytojams – parama iš valstybės biudžeto

           Valstybė kompensuos kiaulių laikytojams dalį išlaidų už paskerstas kiaules dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės. Kiaulių laikytojai dėl patirtų nuostolių atlyginimo turi ne vėliau kaip iki lapkričio 10 d. kreiptis į savivaldybes.

               Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė 2014 m. spalio 24 d. Nr. 3D-790 įsakymu patvirtino Paramos teikimo kiaulių laikytojams už kiaules, paskerstas dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės, taisykles. Šios taisyklės reglamentuoja paramos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos, kompensuojant dalį išlaidų kiaulių laikytojams už paskerstas kiaules dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės, teikimą iš valstybės biudžeto lėšų.

Nereikšminga (de minimis) pagalba – tai tokia parama, kuri didžiąja dalimi atvejų nedaro įtakos Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio prekybai ir konkurencijai ir yra leistina pagal Europos Komisijos reglamentus.

Kiaulių laikytojams bus iki100 proc. atlyginami nuostoliai, patirti už nustatyta tvarka registruotas ir paskerstas kiaules dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės. Norintys gauti kompensacijas kiaulių laikytojai turi būti nuo š. m. liepos 24 d. iki rugsėjo 18 d. paskerdę savo laikomas kiaules afrikinio kiaulių maro židinį nustatytose apsaugos ir stebėjimo zonose.

Kita paramos gavėjų grupė yra tie laikytojai, kurie 2013 m. laikėsi biologinio saugumo reikalavimų, jų kiaulių laikymo vietos buvo oficialiai nustatytoje buferinėje zonoje ir kontroliuojamoje teritorijoje. Savo laikomas kiaules jie buvo paskerdę nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2014 m. balandžio 15 d.

Teikiant paramą bus atsižvelgiama į tai, kad per praėjusių dvejų mokestinių metų ir einamųjų mokestinių metų laikotarpį vieno ūkio subjekto gauta de minimis pagalbos pirminės žemės ūkio gamybos sektoriuje suma (įskaitant paramą, gautą pagal šias taisykles) neviršytų 51 792 litų.

Kiaulių laikytojai dėl patirtų nuostolių atlyginimo turi ne vėliau kaip iki lapkričio 10 d. kreiptis į savivaldybėse sudarytas nuostolių įvertinimo komisijas ir pateikti joms reikalingus dokumentus. Sprendimą dėl kompensuojamų lėšų priims Žemės ūkio ministerija, o jas išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra.

              

Ūkininkams informacija

Išmokų avansas – 260 Lt už hektarą

Tiesioginių išmokų už 2014 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus, avansas pradėtas mokėti nuo spalio 16 d. Europos Komisijos Tiesioginių išmokų vadybos komitetui vienbalsiai pritarus Komisijos įgyvendinimo reglamentui, nustatančiam avansinių išmokų padidinimą iki 70 proc., žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino didesnius išmokų dydžius: dalis vienkartinės išmokos už plotus dabar siekia 260 Lt už 1 ha, dalis išmokos už pirmuosius hektarus – 60 Lt už 1 ha.

Šis įsakymas taikomas ir tiems pareiškėjams, kuriems iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos jau buvo išmokėta dalis vienkartinės išmokos už plotus ir dalis išmokos už pirmuosius hektarus avansu. Likusioji tiesioginių išmokų dalis bus išmokėta iki 2015 m. birželio 30 d.

2014 m. pateikta daugiau kaip 142 tūkst. paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti, iš viso pareiškėjams bus išmokėta apie 1,2 mlrd. Lt už 2014 metais deklaruotus plotus.

Pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytus prioritetus, avansai greičiausiai pasieks aktyvia žemės ūkio veikla užsiimančius pareiškėjus. Pirmumas avansui gauti bus suteiktas pieno gamintojams. Prioritetinėje eilėje yra ir šiais metais deklaravusieji pasėlius, pievas ir ganyklas bei turintieji gyvulių pareiškėjai. Pareiškėjams, turintiems ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, dalyvaujantiems įgyvendinant investicinius projektus ar turintiems didelių finansinių sunkumų dėl išskirtinių nepalankių sąlygų, taip pat suteikiamas pirmumas gauti avansus. Tiesioginių išmokų avansų sulauks pareiškėjai, atitinkantys nurodytus prioritetinius kriterijus, jei jų paraiškose nenustatyta neatitikimų ir yra atlikti visi reikiami patikrinimai.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

Vyriausybė patvirtino 117 mln. Lt nacionalinės paramos

 

Vyriausybė patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtą nutarimą „Dėl 2014 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos“, kuriuo įsipareigojama iš valstybės biudžeto skirti lėšų pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai už 2014 metus žemdirbių pajamoms palaikyti.  Pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pieną, gyvulius ir pasėlius bendra didžiausia mokėtina suma sieks 117 mln.litų. Šios paramos skyrimo tvarka ir dydžiai bus patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymais. „Stengsimės šias išmokas pradėti mokėti dar šiemet“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Joomla templates by a4joomla