ducklings2.jpg

Naujienos

Ūkininkams informacija

Tiesioginės išmokos – jau nuo spalio vidurio

Ministerija, siekdama sušvelninti susidariusią situaciją mėsos ir pieno sektoriuose, jau nuo š. m. spalio 16 d. ketina pradėti mokėti išankstines tiesiogines išmokas. „Prašome Europos Komisijos mokėti ne 50 proc., kaip kasmet, bet 70 proc. avansinių išmokų, kad žemdirbiai galėtų išgyventi šį sudėtingą laikotarpį. Šį prašymą perdavėme Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarui Dačianui Čiolosui (Dacian Ciolos), tikimės, kad į jį bus atsižvelgta“, – pažymėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Pirmumas mokant dalį už 2014 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus, specialiąją paramą už pieną, turėtų būti teikiamas pareiškėjams, kurie yra pienininkystės ūkiai, laiko gyvulius, yra deklaravę pasėlius, yra deklaravę pievas ir ganyklas ir turi sutartinių gyvulių, turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, dalyvauja įgyvendinant investicinius projektus ar turi didelių finansinių sunkumų dėl išskirtinių nepalankių sąlygų.

Ministerija kreipėsi į socialinius partnerius ir savivaldybes, prašydama jų Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iki š. m. spalio 1 d. pateikti, kaip ir ankstesniais metais, susistemintą sąrašą pareiškėjų, kurie turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, dalyvauja įgyvendinant investicinius projektus ar turi didelių finansinių sunkumų dėl išskirtinių nepalankių sąlygų.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

ŽŪM: pienininkai ir grūdininkai susirinko prie derybų stalo

Rusijos embargas – vienas aktualiausių šiandienos klausimų. Dėl draudimo įvežti į Rusiją lietuviškąją žemės ūkio produkciją nuostolių patirs pieno, mėsos ir kiti sektoriai. Žemės ūkio ministrės kvietimu į ministeriją atvyko socialiniai partneriai papasakoti esamą situaciją ir rastį bendrus sprendimus.

„Norėčiau iš Jūsų išgirsti pirminę informaciją, sužinoti apie esamą padėtį. Jau kalbėjome apie naujų rinkų paieškas – šis procesas vyksta, tačiau tam reikia laiko, kurio dabar neturime. Kiek žinau, galima būtų užmegzti verslo santykius su Baltarusija, kuri laukia lietuviškos produkcijos, tačiau vėlgi nereikėtų apsiriboti tik šia šalimi. Mes, savo ruožtu, ieškosime naujų kompensavimo būdų, ruošiama nauja programa, kuri turėtų būti pateikta Seimui“ ,– susitikimo pradžioje kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

„Situacija žemės ūkyje nėra lengva, todėl turėtume pasitarti, ką daryti, kad ūkininkams būtų paprasčiau, juk žemės ūkis visada gelbsti valstybę sunkmečiu, tad dabar reikia padėti mums, kitų pajamų neturime. Labai geras buvo ministrės pasiūlymas dėl pieno supirkimo kainų kompensavimo, tikimės, kad jis bus patvirtintas,“ – teigė Jo­nas Tal­man­tas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Pieno kooperatyvų ir ūkininkų asociacijų atstovams didžiausią susirūpinimą kelią kritusios pieno kainos. Anot jų, perdirbėjai nepagrįstai mažina pieno kainas atgaline data, o kai kurie iš jų tiesiog nutraukia pasirašytas sutartis, tad ūkininkai negali apsiginti. Esama ir tokių pieninių, kurios garbingai laikosi sutarčių, tačiau tokių yra vos kelios. „Lietuvos pieno gamintojams mokama mažiausiai už supirktą pieną, dabar šios kainos dar labiau krito, tad ką mums daryti, kaip turėtume elgtis? Kai kurie ūkininkai norėtų persiorientuoti, bet jie gavo paramą iš Europos Sąjungos ir yra įsipareigoję penkerius metus nekeisti ūkininkavimo krypties“, – kalbėjo Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas. Dauguma susirinkusiųjų pritarė nuomonei, kad reikia kontroliuoti perdirbėjus ir išvengti pieno supirkimo kainų mažėjimo. Taip pat buvo kalbama apie galimybę taikyti PVM lengvatas ne tik bendrovėms, bet ir pieno kooperatyvams, ūkininkams, kadangi mokesčiai užgula visos grandinės pečius, ne tik verslo.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas teigė, kad dėl Rusijos embargo su problemomis susidūrė ir šis sektorius. Grūdų kainos yra kritusius, be to, rinkoje fiksuojamas perteklius, tad asociacija palaiko Žemės ūkio ministerijos sprendimą dėl intervencinių pirkimų. Vis dėl to tikimasi, kad pavyks įtikinti Europos Komisiją pakelti grūdų supirkimo kainą. Šiuo metu už 1 toną grūdų mokama 101 eurą, anot grūdų augintojų ši suma yra per maža, kad padengtų kaštus. „Jau pavasarį buvo kalbama apie kitas eksportavimo rinkas Braziliją, Kiniją, Jungtines Amerikos Valstijas, nors atrodo, kad tai labai tolimos šalys, vis dėlto manau, kad turime galimybių ten patekti, svarbu veikti“, – pažymėjo Dalia Ruščiauskienė Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis teigė, kad Lietuva daugiausia paukštienos eksportuodavo į Europos Sąjungos šalis, tačiau Rusijai paskelbus apie sankcijas kitos šalys stengiasi apsaugoti savo rinkas, dėl to ir ši asociacija susiduria su sunkumais. „Tikrai prašysime, kad būtų sumažintas PVM mokestis paukštienai ir kiaušiniams. Kaip žinome Lenkijoje PVM yra kelis kartus mažesnis, tad lietuviškai produkcijai yra sunku konkuruoti“, –pabrėžė V. Tėvelis.

Žemės ūkio ministerija yra pasiruošusi paankstinti pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos mokėjimą žemdirbiams. Žemdirbiams žadama paspartinti 117 milijonų litų išmokų išmokėjimą tam, kad būtų sušvelnintos ekonominės pasekmės ūkiams.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

                                     Valstybė padės įsigyti veislinių ūkinių gyvūnų

           ES ilgą laiką neleido teikti paramos veisliniams gyvuliams įsigyti, tačiau Lietuvos ir kitų šalių narių atkaklumas davė rezultatų – pasiekta, kad vėl būtų iš dalies kompensuojamos veislinių gyvulių įsigijimo sąnaudos. Žemės ūkio ministerija jau rengia Veislinių ūkinių gyvūnų įsigijimo administravimo, finansavimo ir kontrolės taisyklių projektą ir visus kvies aktyviai dalyvauti diskusijose.

       Daugumai ES valstybių gyvulininkystės sektorius yra ypatingai svarbus, tad šalys ieško galimybių remti šią šaką nacionaliniu lygiu. Tai yra ir Lietuvos prioritetas. Ūkinių gyvūnų augintojams turime užtikrinti pajamas, o vartotojams – aukštos kokybės produktus“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

               Vadovaudamasi ES valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kaimo vietovėse gairėmis 2014–2020 m., Europos Komisija suteikė galimybę iš valstybės pagalbos lėšų iki 30 proc. finansuoti aukštos kokybės veislinių ūkinių gyvūnų – mėsinių galvijų, avių ir ožkų įsigijimą. Svarbu tik, kad ta pagalba atitiktų tam tikras numatytas sąlygas. Tinkamomis finansuoti išlaidomis bus laikomos tik tos investicijos, kuriomis siekiama pagerinti ūkinių gyvūnų genetinę kokybę, įsigyjant aukštos kokybės veislinius patinus ir pateles, įregistruotus ūkinių gyvūnų kilmės knygoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagalba bus skiriama tik aktyviems ūkininkams. Nurodoma, kad turėtų būti įsigyjami tik tokie gyvūnai, kurie tam tikru laikotarpiu užtikrina optimalų reprodukcinį potencialą, todėl pagalbos skyrimo reikalavimus galės atitikti tik patelės, įsigytos iki pirmųjų jauniklių atsivedimo. Visi įsigyti gyvūnai turėtų būti bandoje laikomi bent ketverius metus.

              .Žemės ūkio ministerija, parengusi Veislinių ūkinių gyvūnų įsigijimo administravimo, finansavimo ir kontrolės taisyklių projektą, visus kvies aktyviai dalyvauti diskusijose – organizuos susitikimus su socialiniais partneriais, žemdirbių savivaldos atstovais, suinteresuotomis gyvulių augintojų asociacijomis ir ūkininkais.

                

Ūkininkams informacija

Su bankininkais – apie žemės ūkio plėtrą

Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos bankų asociacijos sėkmingas bendradarbiavimas yra labai svarbus žemdirbiams. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su LBA atstovais aptarti kuo palankesnių ūkininkams skolinimo sąlygų ir tolesnių bendradarbiavimo galimybių naujuoju Lietuvos kaimo plėtros laikotarpiu 2014–2020 m.

Ministrė V. Baltraitienė pajuokavo, kad pašnekovai susėdo prie apvalaus stalo, kuris neturi aštrių kampų, todėl ir kalbėtis bus daug lengviau. Ministrė pažymėjo, jog žemės ūkiui itin sunkus laikas – iki Naujųjų metų, kol bus persiorientuota į naujas rinkas, kurių tikrai yra pakankamai, tačiau tam reikia laiko.

„Rusijai paskelbus importo draudimą, ieškome pačių įvairiausių galimybių, kaip padėti savo žemės ūkio produkcijos gamintojams sumažinti patiriamų nuostolių naštą. Tariamės su Finansų ministerija, kad galėtume iš anksto išmokėti 117 mln. Lt tiesioginių išmokų už 2014 metus kaip nacionalinę paramą už pieną, gyvulius ir pasėlius. Tai būtų žemdirbiams tiktai svari parama, kad jie turėtų apyvartinių lėšų ir galėtų vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Laukiame Europos Komisijos sprendimo dėl 46 mln. eurų skyrimo nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti“, – akcentavo V. Baltraitienė.

Ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė supažindino svečius su galimybe ūkio subjektams, imantiems iš kredito įstaigų teikiamus kreditus trumpalaikiam turtui įsigyti, padidinti kreditų palūkanų kompensavimo procentą nuo 30 proc. iki 80 proc.

„Bus atnaujintas dalies palūkanų kompensavimas ūkio subjektams, užsiimantiems žemės ūkio ir alternatyviąja veikla, įgyvendinantiems investicinius projektus be ES paramos. Taip pat numatoma padidinti UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (Fondas) teikiamos garantijos procentą ir sudaryti galimybę teikti iki 80 proc. garantijas žemės ūkio veikla užsiimantiems ūkio subjektams, imantiems kreditus apyvartinėms lėšoms papildyti“, – aiškino R. Mininienė.

LBA vadovas Stasys Kropas pabrėžė, jog šias priemones bankai vertina palankiai, jos itin naudingos, nes padės palengvinti finansinių išteklių prieinamumą.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

žalinimAS – naujASIS tiesioginių išmokų elementAS

Primename, kad žalinimo reikalavimų nuo 2015 metų privalu laikytis visiems ūkiams deklaruojantiems 10 ir daugiau ha ariamos žemės ploto. Priklausomai nuo šio ploto dydžio žalinimo reikalavimų kiekis šiek tiek skiriasi.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ūkiams, kuriuose žolinės kultūros (vienmetės ir daugiametės pievos arba kiti žoliniai augalai) arba pūdymui palikta žemė užima 75 proc. arba daugiau ariamos žemės (vienmetė pieva yra priskiriama prie ariamos žemės) ploto, o likęs ariamos žemės plotas sudaro ne daugiau kaip 30 ha – tiek pasėlių įvairinimo, tiek ir EFA išskyrimo reikalavimai užskaitomi automatiškai. Taigi, žalinimo išmoka bus mokama, jeigu pareiškėjas:

-        laikysis visų nustatytų „Žalinimo“ reikalavimų arba

-        deklaruos žolines kultūras arba pūdymus, kurie užims 75 proc. arba daugiau ariamos žemės ploto, likusiai ariamos žemės daliai neviršijant 30 ha arba

-        deklaruos mažesnį nei 10 ha ariamos žemės plotą arba

-        ūkininkaus ekologiškai – ekologiniams ūkiams žalinimas įskaitomas automatiškai ir skiriama išmoka.

Visų pirma, norime atkreipti dėmesį į tai, kad iš žalinimą sudaro trys elementai:

  1. pasėlių įvairinimas - ūkiams, dirbantiems 10 ha ir daugiau ariamos žemės, reikia auginti bent 2 skirtingus pasėlius (didesnio pasėlio plotas ne daugiau 75 proc. ariamos žemės). Jeigu dirbama 30 ha ir daugiau ariamos žemės – reikia auginti bent 3 skirtingus pasėlius (didžiausio pasėlio plotas ne daugiau 75 proc. ariamos žemės, mažiausio pasėlio –ne mažiau 5 proc.). Svarbu paminėti, kad ariamoje žemėje auginti skirtingus pasėlius yra metinis pareiškėjo įsipareigojimas. Tai – ne sėjomaina, todėl nebus tikrinama, ar tame pačiame lauke ta pati kultūra nėra auginama iš eilės du metus ar ilgiau. Žieminiai pasėliai ir pavasariniai pasėliai laikomi skirtingais pasėliais, net jei jie priklauso tai pačiai botaninei kultūros genčiai.
  2. daugiamečių pievų išlaikymas- pievų ir ganyklų santykį nuspręsta taikyti nacionaliniu lygmeniu, netaikyti kontrolės pareiškėjo lygmeniu (kol neperžengta galima riba – šalies plotas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. ). Referenciniai metai imamai 2012 m. Būtina užtikrinti durpynų ir šlapynių plotų išsaugojimą- šiuos plotus griežtai draudžiama arti.
  3. ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išskyrimas (kitaip EFA arba EPV). Ūkiams, dirbantiems 15 ha ir daugiau ariamos žemės taikomas reikalavimas bent 5 proc. ariamos žemės ploto arba ploto, atitinkančio 5 proc. deklaruojamos ariamos žemės plotui, atidėti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išskyrimui. 2015 metais Lietuva nusprendė dar nesirinkti kraštovaizdžio elementų ir prie ekologiniu požiūriu svarbių vietovių kitais metais bus priskirti tik pūdymas (atitinkantį minimalius žemės dirbimo ir GAAB reikalavimus) ir azotą fiksuojantys augalai. Kraštovaizdžio elementus (gyvatvorės, medžiai ir jų grupės, tvenkiniai, grioviai ir pan.) planuojama įtraukti į EFA sąrašą tik nuo 2016 metų.

Primename, kad azotą fiksuojantys augalai laikomi tinkami jei sėjami tiek sėklai, tiek pašarui. Tai:pupos, žirniai, lubinai, vikiai ir jų mišiniai, liucernos, esparcetais, barkūnai, gargždeniai, ožiarūsčiai, sojos, seradėlės, lęšiai, augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai sudaro >50 proc. dalį. Taip pat raudonieji arba baltieji dobilai pirmų arba antrų metų sėjos. (Pastaba: dėl dobilų mišinių su kitomis kultūromis dar vyksta derybos).

Ganėtinai aiškiai kas yra žalinimas ir jo reikalavimai schemiškai pavaizduoti Žemės ūkio ministerijos puslapyje http://www.zum.lt/index.php?-720165830#zalinimas . Tik reikia atkreipti dėmesį, kad 2015 metais kraštovaizdžio elementų dar nebus.

Pilnai galima naudotis ir Nacionalinės mokėjimo agentūros tinklapyje patalpinta preliminaria Žalinimo reikalavimų skaičiuokle 2015 metų deklaravimui, tik vėlgi, joje prie EFA dar palikti kraštovaizdžio elementai, kurie bus aktualūs 2016 metais:

http://www.nma.lt/index.php/parama/tiesiogines-ismokos/ismoku-uz-deklaruotus-plotus-skaiciuokles/4617 .

Informaciją remdamasi Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė.

Ūkininkams informacija

Nuimkime derlių be aukų

 

Kasmet žemės ūkyje įvyksta dešimtys nelaimingų atsitikimų: darbuotojai nuskęsta grūdų aruoduose, patiria traumas nukritę nuo neaptvertų estakadų, transporto priemonių priekabų, juos sužaloja veikiantys įrengimai, krentantys sandėliuojami šiaudų ryšuliai.

Šiais metais atliekant žemės ūkio darbus jau įvyko dvi darbuotojų žūtimi pasibaigusios nelaimės, sunkiai pakenkta keturių darbuotojų sveikatai. Pernai žemės ūkio įmonėse įvyko 4 mirtini ir 6 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.

Įvyko nelaimė. Kodėl?

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia visų, su žemės ūkio darbais susijusių įmonių ir ūkininkų dėmesį, kad dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys bei tikrinimų metu nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai nuolat kartojasi: nevertinama profesinė rizika; naudojami saugos reikalavimų neatitinkantys darbo įrenginiai, netvarkinga technika.

Neretai nepatyrusiems darbuotojams pavedama atlikti darbus, kurių dirbti jie yra neapmokyti arba darbai nenumatyti darbo sutartyje, o instruktavimas, kaip saugiai dirbti, yra formalus.

Žūčių, sužalojimų išvengti padėtų, jei vadovas griežtai kontroliuotų, ar darbuotojas vykdo būtinus saugaus darbo reikalavimus, kad jam neliktų galimybės rizikuoti akivaizdžiai pavojingomis situacijomis.

Technika – tik tvarkinga.

Techniką privalu prižiūrėti taip, kad ji būtų saugi. Prieš pradedant dirbti su žemės ūkio technika, būtina įsitikinti, ar darbo priemonė yra tvarkinga: ar įrenginio skriemulių, diržų, dantračių, velenų ir kt. dalių apsaugai bei apsauginiai įtaisai uždėti tinkamai, yra savo vietoje ir veiksmingi.

Negalima leisti dirbti su techniškai netvarkingomis žemės ūkio mašinomis; jų techninę būklę reikia nuolat kontroliuoti ir norminių dokumentų nustatyta tvarka organizuoti apžiūras.

Skolinant arba išnuomojant mašinas reikia sudaryti mašinos laikinosios panaudos (skolinimo) sutartį, aptariant joje laikinojo naudotojo atsakomybę už saugų mašinos naudojimą.

Darbuotojai turi būti išmokyti, kaip elgtis su technika.

Darbuotojus privalu supažindinti su būtiniausiais gamintojo nustatytais reikalavimais, kaip saugiai naudoti įrenginį; užtikrinti, kad šalia savaeigių darbo įrenginių, dirbančių agregatų būtų dirbama saugiai.

Negalima leisti valdyti mašinų asmenims, neturintiems profesinių įgūdžių, atitinkamų pažymėjimų (teisių), tinkamai neapmokytiems, neinstruktuotiems darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Turi būti įgyvendintos priemonės, kurios sutrukdytų mašina naudotis pašaliniams asmenims. Prieš užvedant mašinos variklį ar įjungiant agregato pavarą, būtina įsitikinti, kad šalimais nėra pašalinių asmenų, kad mašina ar traktorius savaime nepajudės iš vietos.

Ypatingas dėmesys – jaunam darbuotojui.

Darbdaviai ypač atidžiai turėtų parengti darbui jaunus asmenis – neturėdami patirties bei darbų saugos žinių, gerai nesusipažinę su savo darbu, dar neišmokę tinkamai įvertinti jo keliamos rizikos, jie nukenčia dažniausiai. Todėl gyvybiškai svarbu prižiūrėti jaunų asmenų darbą, užtikrinant, kad būtų taikomi saugaus darbo metodai, aiškinant jų svarbą, patiems rodant gerą pavyzdį ir diegiant saugos kultūrą. Ypač tai taikytina praktiką atliekantiems studentams, mokiniams, talkinantiems ūkiuose, naujai priimtiems darbuotojams.

Judančios dalys – pavojus čia pat.

Nevalia ignoruoti apsaugų! Žemės ūkyje dar dažnai dirbama nuo įrenginių, mechanizmų ar šalia judančių dalių, prie kurių prisilietęs darbuotojas gali būti traumuotas, nuėmus apsaugas arba naudojant tokias, kurios neatitinka dabartinių saugos reikalavimų.

Siekiant, kad nesužalotų judančios ar besisukančios įrenginio dalys, reikia nevilkėti laisvų drabužių, kurie gali būti įtraukti ar įsukti į įrenginį. Darbo drabužiai turi būti prigludę, naudojamos tam darbui skirtos asmeninės apsaugos priemonės.

 

Jei įrenginys, mechanizmas sugedo.

Sutrikus mechanizmų darbui, gedimus bandoma šalinti jų neišjungus, pažeidžiant gamintojo instrukcijose numatytą saugią remonto, sutrikimų šalinimo tvarką, todėl šie mechanizmai darbuotojus nelaimės metu tiesiog sumaitoja.

Visus gedimus geriausiai šalinti tam skirtose remonto dirbtuvėse. Šių darbų negalima pavesti atlikti pašaliniams asmenims. Prieš vežant ar velkant prikabinamus žemės ūkio agregatus, juos būtina tinkamai parengti transportavimui ir įtvirtinti jų dalis.

Prieš valant, reguliuojant ar jungiant įrenginius arba agregatus reikia išjungti variklį ir kardaninę pavarą.

Nušalinti neblaivų darbuotoją!

Neblaivus darbuotojas – trūkstamos darbo drausmės padarinys. Nelaimių darbe tikimybė sumažėtų, jei asmenys, vairuojantys transporto priemones, tarp jų ir traktorius, kombainus, taip pat ir kiti darbuotojai nuolat būtų tikrinami dėl apsvaigimo.

Neblaivų darbuotoją nušalinti nuo darbo – įmonių, padalinių vadovų pareiga.

Į kokius pavojus būtina atkreipti dėmesį nuimant derlių, ruošiant pašarus ir pan., kokios taikytinos atsargos priemonės – konkrečius patarimus skaitykite VDI interneto svetainės www.vdi.lt rubrikoje Metodinės rekomendacijos, skiltyje Žemės ūkio darbai. Išsamiau apie nelaimingus atsitikimus žemės ūkio darbuose, jų priežastis – šios svetainės rubrikoje Nelaimingi atsitikimai.

 

Ūkininkams informacija

„Paramos galimybės pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ afrikinio kiaulių maro buferinėje zonoje bei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.

 

Gerbiamieji,

Maloniai kviečiame Jus į Žemės ūkio ministerijos organizuojamą renginį, kuris vyks šių metų rugpjūčio 7 d., 10 val. Ignalinos rajono savivaldybės didžiojoje salėje (Laisvės A. 70)

Renginio tema„Paramos galimybės pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ afrikinio kiaulių maro buferinėje zonoje bei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.

Renginio programa:

09.45 – 10.00

 

Dalyvių registracija, kava;

 

10.00 – 11.00

 

 

11.00 – 11.30

 

11.30 – 12.20  

 

 

 

12.20 –13.00

 

Pranešimas: Paramos galimybės pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui   ir plėtrai“.

 

Pietūs;

 

Pranešimas: Paramos galimybės 2014 m. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę “Žemės ūkio valdų modernizavimas” buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje

 

Diskusijos, konsultacijos, apibendrinimas.

 

Su pagarba,

LR Žemės ūkio ministerija

Ūkininkams informacija

VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMO IR NUOMOS               AUKCIONŲ VYKDYMAS INTERNETU

Informuojame, kad Vyriausybei pakeitus valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisykles, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas pradėjo vykdyti valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus elektroninėje erdvėje. Šiuo metu jau vyksta paskelbtų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų dalyvių registracija.

Modernizavus aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarką, nuo šiol visiems suinteresuotiems asmenims internete operatyviai pateikiama išsami ir lengvai pasiekiama informacija (tekstinė ir grafinė) apie rajonų bei miestų savivaldybių teritorijose planuojamus ir vykstančius visus valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus.

Pažymėtina, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo bei nuomos aukcionų vykdymas tapo dar viešesnis, skaidresnis bei taupantis visų aukcionų dalyvių laiką, kadangi aukcionų dalyviams nereikia vykti į aukcionų vykdymo vietą – viskas vyksta elektroninėje erdvėje internetu.

Kviečiame visus aktyviai registruotis interneto svetainėje http://aukcionai.vzf.lt ir dalyvauti paskelbtuose aukcionuose.

Daugiau informacijos apie dalyvavimo aukcione sąlygas galite rasti interneto svetainės http://aukcionai.vzf.lt/ skiltyje „Taisyklės.

Ūkininkams informacija

Galvijininkystė lipa iš duobės

Žemės ūkio ministerija, siekdama sudaryti tinkamas sąlygas gyvulininkystės sektoriaus plėtrai, 2013 m. perskirstė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai įgyvendinti skirtas lėšas tarp šios programos priemonių ir gyvulininkystės sektoriui papildomai skyrė 60 mln. Lt paramos lėšų investicijoms.

Ilgą laiką dėl netinkamos politikos nualinta sritis pagaliau pradeda atsigauti. Tam įtakos turėjo 2013 m. priimta Nacionalinė 2014–2020 metų gyvulininkystės plėtros programa. Ji sėkmingai realizuojama. „Mūsų vykdoma žemės ūkio politika parodė, kad užsibrėžėme realius tikslus ir, nuosekliai juos įgyvendindami, turime rezultatą. Tą akivaizdžiai liudija statistika, – pažymi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. – Tenka tik apgailestauti, kad tokį ekonominį ir socialinį potencialą turinti sritis buvo taip užmiršta“.

Šiemet akivaizdžiai išaugo galvijų skaičius. Didžiausią nuosmukį galvijų skaičius buvo pasiekęs 2012 m. – 670 tūkst. vnt. 2014 m. birželį šis skaičius pasiekė 741 tūkst. vnt. Auga įvairių rūšių galvijų skaičius. Mėsinių mišrūnų galvijų nuo 79,6 tūkst. vnt. 2012 m. išaugo iki 113,7 tūkst. vnt. 2014 m. birželį. Mėsinių grynaveislių galvijų nuo 13, 7 tūkst. 2012 m. išaugo iki 22 tūkst. vnt. Pieninių bulių nuo 27,5 tūkst. vnt. 2013 m. išaugo iki 34,4 tūkst. vnt. Ryškiausiai daugėja avių – nuo 61 tūkst. vnt. 2012 m. jų skaičius išaugo iki 133,5 tūkst. 2014 m. birželį.

Lietuvai labai svarbus pieno sektorius. Melžiamų karvių skaičius per paskutinį pusmetį išaugo net 7 tūkst. vnt., t .y. nuo 310 tūkst. 2014 m. sausį iki 317 tūkst. š. m. birželį.

Galvijininkystės sektoriui gera naujiena ta, jog mažėja veršelių, bulių ir telyčių eksportas. Jie lieka Lietuvoje, auginami galvijai, kuriama pridėtinė vertė. Veršelių eksportas nuo 126 tūkst. vnt. 2012 m. sumažėjo iki 29,5 tūkst. 2014 m. gegužę. Bulių eksportas nuo 94 tūkst. vnt. 2012 m. išaugo iki 22,6 tūkst. vnt., telyčių eksportas nuo 31,9 tūkst. vnt. sumažėjo iki 6,9 tūkst. vnt.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Ūkininkams informacija

     

Ūkininkams informacija

                 2014 m. birželio 23 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr D-382 patvirtintas valdos ekonominio dydžio (VED) apskaičiavimo tvarkos aprašas, kuriuo vadovaujantis bus vertinami tinkamumo kriterijai paraiškoms teikti, norint dalyvauti 2014-2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėse.

             Ekonominio dydžio vieneto (EDV) metodikos skaičiavimas nesikeitė – EDV kaip buvo skaičiuojamas, taip ir liks. EDV duomuo ir toliau bus taikomas mokestiniams laikotarpiams bei Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programinio laikotarpio paraiškų tęstinumo vertinimui.

Ūkininkams informacija

Tiesioginė Europos Sąjungos parama Lietuvai sieks 11 mlrd. Lt

Lietuva įdėjo daug pastangų, derėdamasi su Europos Komisija dėl tiesioginės paramos, kurią mūsų žemdirbiai gaus 2015–2020 m. Ypač intensyviai diskutuota dėl aktyvaus ūkininko apibrėžimo. Mūsų šalis kartu su 10 šalių bendraminčių pateikė Europos Komisijai bendrą deklaraciją, surengė ne vieną dvišalį pasitarimą Briuselyje, tačiau susieti aktyvų ūkininką su gyvulių laikymu nepasisekė. Kaip alternatyva pasiūlyta pareiškėjams, deklaruojantiems pievas ir ganyklas, dukart jas nušienauti. Tiems, kas laiko bent 0,3 sutartinio gyvulio, pakaks plotus nušienauti vieną kartą. Taip ūkininkai bus skatinami laikyti gyvulius.

Naujuoju laikotarpiu keisis tiesioginės paramos struktūra. Tiesioginę paramą sudarys vienkartinė išmoka už plotus (pagrindinė išmoka), žalinimo (30 proc.), jaunųjų ūkininkų schemos (iki 2 proc.), susietoji parama (iki 15 proc.), išmoka už pirmuosius hektarus (10 proc.) Taip pat numatyta teikti ir pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą. Bendra tiesioginės paramos suma 2014–2020 m. sieks 11,2 mlrd. Lt.

Lietuva apsisprendė likti prie vienkartinės išmokos už plotus schemos, atsisakydama siūlytosios bendrosios išmokos. Taip sumažės nepanaudotų Europos Sąjungos lėšų rizika, bus žymiai mažesnė tiek pačių ūkininkų, tiek paramą administruojančių institucijų klaidų tikimybė, nes tokia sistema jau įprasta, taip pat ji palieka galimybę į žemės ūkį įsilieti naujiems ūkininkams ir deklaruoti naujus žemės plotus.

Iš tiesioginės paramos nebus mokamos išmokos vietovėms su gamtinėmis kliūtimis. Šios vietovės ir toliau bus remiamos iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų, tam skirta 991 mln. Lt. „Jei mokėtume išmokas už vietoves su gamtinėmis kliūtimis, tai sumažėtų bendroji išmoka, kurią gauna visi žemdirbiai, taip pat ir ūkininkaujantieji nepalankiose vietovėse. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės labai tinkamos gyvulininkystei, tad skatintume žemdirbius imtis šios veiklos ir taip gauti už ją papildomų išmokų, – pastebi ministras prof. V. Jukna. – Nebus atskirai taikoma ir smulkiųjų ūkininkų schema, nes jie gaus išmoką už pirmuosius hektarus. Smulkiųjų ūkininkų schemos taikymo atveju, jie galėtų gauti išmokas nieko neveikdami, ugdytume vadinamuosius „sofos ūkininkus“, kai tuo tarpu mūsų pozicija yra labai aiški – remti aktyvų ūkininką“.

Iš EK siūlomų schemų Lietuva atsisakė išmokų ribojimo tiems ūkiams, kurie gauna daugiau kaip 150 tūkst. eurų. Tam tikras ribojimas tokiems ūkiams bus pritaikytas, jei jie naudosis kaimo plėtros programos parama. Tokiems ūkiams paramos intensyvumas bus mažesnis. Riboti išmokas siūlė ir kai kurie žemdirbiai, tačiau Žemės ūkio ministerijos pozicija tokia, kad ir toliau būtina palaikyti efektyviai dirbančius ūkius.

Lietuvai labai svarbi susietoji parama, kuriai skiriama 15 proc. visos šalies tiesioginės paramos. Didžioji šios paramos dalis (150,1 mln. Lt) skiriama gyvulininkystei paremti, likusioji dalis (66,4 mln. Lt) – augalininkystei. Susietoji parama daugiausia nukreipta į pieno sektorių, taip pat remiami ir pieniniai buliai, mėsiniai galvijai, avys bei ožkos. Pagal reglamento nuostatas susietoji parama skiriama ne veiklai plėtoti, bet probleminių sričių veiklai palaikyti, kad ši nesunyktų ir išliktų.

Lietuva tiesioginės paramos schemą šį mėnesį teiks Europos Komisijai, kuri per 2 mėnesius šiai schemai turi pritarti arba ją koreguoti. Tolimesnis žingsnis – šią paramos schemą sėkmingai pritaikyti mūsų žemdirbiams.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Joomla templates by a4joomla